Kiseliovskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kiseliovskas
rus. Киселёвск
   Kiselyovsk coat of arms.png      Flag of Kiselyovsk (Kemerovo oblast).png   
Ksl.jpg
Sporto kompleksas „Šachtior“

Kiseliovskas
54°00′00″N 86°39′00″E / 54°N 86.65°E / 54; 86.65 (Kiseliovskas)Koordinatės: 54°00′00″N 86°39′00″E / 54°N 86.65°E / 54; 86.65 (Kiseliovskas)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kemerovo sritis Kemerovo sritis
Gyventojų (2007): 102 300
Commons-logo.svg Vikiteka: KiseliovskasVikiteka

Kiseliovskas – miestas Abos aukštupyje, vakarų Sibire, Salairų kalvagūbrio papėdėje, 240 km į pietus nuo Kemerovo Kemerovo sritis, Rusija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 1770 m. vidurio Rusijos gyventojai įkūrė Čerkasovo (Черкасово) kaimą, kurio vienas pakraštys vadinosi Kiseliovka (Киселевка). Prie pastarosios 1917 m. įkurtos anglies kasyklos. 1932 m. sujungus Čerkasovo ir Afonino kaimus įkurta Kiseliovsko darbininkų gyvenvietė, 1936 m. gavusi miesto teises.

Veikia istorijos muziejus.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kiseliovskas – Kuznecko anglių baseino gavybos centras. Geležinkeliai į Barnaulą, Novokuznecką. Pagrindinės ekonomikos sritys – akmens anglių kasimo mašinų gamyba, akmens anglių sodrinimas, chemijos, metalo, mašinų, plytų, baldų, lengvoji, avalynės, maisto (konditerija, alus) pramonė.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

1945 m. kovo mėn. į Kiseliovską iš Telšių kalėjimo atvežta apie 1500 politinių kalinių – daugiausia kaimo žmonės, buvo darbininkų, policininkų, eigulių, apie 50 žmonių mirė pakeliui. Kaliniai dirbo akmens anglių šachtose. Pirmaisiais metais apie pusę jų mirė nuo bado ir ligų. 1946 m. dauguma likusių perkelta į kitus lagerius ir kalėjimus. 1948 m. birželio mėn. į Kiseliovską iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežta keli šimtai tremtinių. Gyveno barakuose, dirbo akmens anglių kasyklose. Į Lietuvą pradėjo grįžti 1958 m.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aldona Juodvalkytė. Kiseliovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 174 psl.