Kiūčių piliakalnis
| Kiūčių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Kiūčių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Panevėžio rajonas | ||
| Seniūnija | Panevėžio seniūnija | ||
| Aukštis | 5-6 m | ||
| Plotas | 100x40 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I p. | ||
| Žvalgytas | 1986 | ||
Kiūčių piliakalnis – piliakalnis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, Kiūčių kaime, apie 0, 2 km į šiaurės rytus nuo Lėvens kairiojo kranto.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio, dar vadinamo Minakalniu, rytiniai šlaitai statūs, 5–6 m aukščio, vakariniai – lėkšti, jo vakarinėje papėdėje tekėjo Šaltenio upelis, kuris po melioracijos išdžiuvo. Aikštelė ovali, 100x40 m dydžio. Jos šiaurinėje dalyje yra kapinyno liekanų. Didelė kalvos pietinė ir rytinė dalis suardyta XX a. 4-6 dešimtmetyje kasant žvyrą. Rasta žmonių kaulų, žalvarinė juostinė apyrankė, akmeninis kirvukas. Piliakalnis 1960 m. buvo apsodintas medžiais.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1986 m. atliko Panevėžio kraštotyros muziejus archeologai (tyrimų vadovė Alfreda Petrulienė).
Piliakalnyje ištirtas 443 m² plotas. Nustatyta, kad aikštelės vakarinį pakraštį juosė žemių pylimas. Jo pagrindo plotis 3 m, aukštis 1,10-1,25 m, išorėje buvo 2 m pločio griovys. Aikštelės vakarinėje dalyje rasta kultūrinio sluoksnio liekanų, jame aptikta keramikos lipdytos brūkšniuotu (puoštos gnaibytiniu raštu), lygiu (su eglutės ir gulsčių linijų raštu) ir grublėtu paviršiumi, žalvarinės juostinės apyrankės fragmentas ir molinio verpstuko dalis. Manoma, piliakalnis naudotas I tūkstantmečio I pusėje.
Piliakalnio ir jo aikštelės šiaurinėje dalyje ištirta 10 mirusiųjų kapų, 7 iš jų vaikų. Laidota lentiniuose karstuose, su įkapėmis arba be jų. Trijuose kapuose rasta varinių monetų – Jono Kazimiero lietuviškieji ir Švedijos šilingai, iš viso 10. Viename kape rastas žalvarinis žvangutis ir odos fragmentų. Kapai datuojami XVII a. II puse.[1]
Radinius saugo Panevėžio kraštotyros muziejus.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Peleniškių piliakalnis 47 km | Ąžuolpamūšės piliakalnis 36 km | Moliūnų piliakalnis 16 km |
| |||||||
| Velžių piliakalnis 42 km |
|
Aukštupėnų piliakalnis 42 km | |||||||||
| Baimainių piliakalnis 34 km | Upytės piliakalnis 17 km | Kaukazo piliakalnis 39 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Urbanavičius. Kiūčių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 189 psl.
- Petrulienė A. Minakalnio legendos ir tikrovė. Iš archeologinės ekspedicijos dienoraščio. Tėvynė. 1986. Lapkr.29.