Kelteminaro kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kelteminaro kultūra – neolito ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta Kelteminaro kanalo vardu (Karakalpakija). Kultūrą 1939 m. išskyrė S. Tolstovas.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Kelteminaro kultūra 4 – 2 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Vidurinėje Azijoje, kur dabar Afganistanas, Kazachija, Turkmėnija, Uzbekija.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kelteminaro kultūros žmonės gyvenvietes dažniausiai kūrė palei upes, gyveno dideliuose, manoma, gimininės bendruomenės, namuose, rasta karkasinių pastatų liekanų. Viename name galėjo gyventi 100–120 žmonių. Iš pradžių vertėsi žvejyba ir medžiokle, vėliau ir gyvulininkyste. Naudojo akmeninius įrankius, rasta daug mikrolitų – jie buvo įtveriami į medinį ar kaulinį įrankį. Keramika lipdyta apskritadugnė ar smailiadugnė, puošta brūkšnelių ir įspaudų ornamentu. Kultūrai būdingi papuošalai daryti iš įvairių kriauklių. Kelteminaro kultūra turėjo įtakos Vakarų Sibiro (daugiausia Obės baseino) ir Pauralės archeologinėms kultūroms.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kelteminaro kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 719 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]