Kazvinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazvinas
قزوین
Hamadan - Imamzadeh-ye Hossein - gate.jpg
Viena iš Kazvino mečečių

Kazvinas
36°16′0″N 50°0′0″E / 36.26667°N 50°E / 36.26667; 50 (Kazvinas)Koordinatės: 36°16′0″N 50°0′0″E / 36.26667°N 50°E / 36.26667; 50 (Kazvinas)
Laiko juosta: (UTC+3:30)
------ vasaros: (UTC+4:30)
Valstybė: Irano vėliava Iranas
Provincija: Kazvino provincija
Gyventojų (2005): 331 409
Altitudė: 1 297 m
Commons-logo.svg Vikiteka: KazvinasVikiteka

Kazvinas (pers. قزوین = Qazvin) – miestas šiaurės vakarų Irane, 165 į šiaurės vakarus nuo Teherano, Elburso kalnų pietinėje papėdėje. Provincijos sostinė. Virš 330 tūkst. gyventojų. Iš miesto plentai ir geležinkeliai veda į Teheraną ir Tebrizą.

Vystoma tekstilės, elektrotechnikos, maisto (mėsos, vyno, vaisių ir daržovių apdorojimo) pramonė. Prekiaujama provincijoje išauginta žemės ūkio produkcija. Veikia keletas universitetų, technikos institutas.

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Kazvinas žymus savo gausiu architektūriniu paveldu. Čia gausu skirtingų laikotarpių mečečių: Kabir Džamės (Seldžiukų laikotarpio, ~IX a.), Sandžidės (greičiausiai Seldžiukų), Pandže Ali (Sefevidų laikotarpio, pastatyta karališkajam haremui), Alnabi (kadžarų laikų, XVI a.), Heidarijės, Salehijės (1845 m.), Sardaro (1853 m.), Aminihos (1897 m.). Kiti miesto paminkliniai pastatai yra Čehel Sotuno rūmai (Sefevidų laikų, dabar miesto muziejus), Mohamado Abad Chorelio karavansarajus, Keisarijės turgus, Salehijės ir Sardaro medresės, Safos pirtis (1881 m.), Kuško ir Teherano vartai (abeji XX a. pr.). Kazvine yra keletas būdingų persiškų vandens rezervuarų, vadinamų ab anbarais: Chano (17991873 m.), Lalu (1846 m.), Zargaros (1867 m.) ir Hadž Kazemo (1878 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kazvinas yra istoriniame Persijos Irako regione. Miestas buvo įkurtas Sasanidų dinastijos šacho Šapūro II (~250 m.) ir pavadintas Šad Šapūru. Sasanidų laikais miestas buvo svarbiu prekybinis centras ir zoroastrizmo piligrimystės vieta. Įsigalėjus islamui VII a. miestas tapo šios religijos centru. Abasidų laikais (7501258 m.) Kazvinas tapo provincijos centru, 786809 m. apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. XI–XVI a. mieste įsigalėjo tiurkai, vėliau mongolai, tuo metu Kazvinas sunyko. Miesto atsigavimas prasidėjo 1502 m., kai į valdžią grįžo persų Sefevidų dinastija. 1598 m. Kazvinas tapo visos šalies sostine (iš Tebrizo perkelta Šacho Tahmaspo I iniciatyva). XVIII a. pab. tapo svarbiu visų Artimųjų Rytų prekybiniu centru. Vėliau išagus Teheranui Kazvino reikšmė sumažėjo. Nukentėjo nuo Rusijos antpuolių abiejų pasaulinių karų metu, bei vidinių neramumų metu.

Kazviną ne kartą niokojo žemės drebėjimai (didžiausi – 970, 1119, 1809 m.)[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kazvinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006