Karklės kapinės
55°48′27″š. pl. 21°04′00″r. ilg. / 55.8074°š. pl. 21.0666°r. ilg.
Karklės kapinės (arba Karklės I senosios kapinės, Liepų kapinės, Skenduolių kapinės) – veikiančios riboto laidojimo kapinės Karklės kaime, kopose prie Baltijos jūros (vienintelės kapinės ant jūros kranto Lietuvoje). Kapinėse buvo laidojami skenduoliai, vėliau Karklininkų (dabar Karklė) gyventojai.[1] Įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 35607). Kapinės garsėjo savo lietais, kaltais kryžiais, „tablyčiomis“, santūriomis granitinėmis ar marmurinėmis lentelėmis.[2]
Kapinėse yra apie 200 kapų, išlikę palaidojimai nuo XIX a. Antkapiai akmeniniai, geležiniai ir mediniai. Senųjų medinių kryžių ar krikštų beveik nebėra, dalis nurinkta ir sukrauta prie kapinių tvoros. Užrašai neįskaitomi arba įskaitomi sunkiai. XX a. pradžioje kapinės vadintos Liepų kapinėmis, iš to laikmečio išlikę mediniai bei akmeniniai antkapiai su epitafijomis vokiečių kalba. Palaidotųjų pavardės būdingos pajūrio gyvenviečių lietuvninkams: Plennis, Tydekas, Mykolait, Gibbisch, Lumplesch, Macpreits, Lenart, Bastions, Zwikis. Kapai orientuoti į vakarus, rytų-vakarų kryptimi. Šiuolaikiniai palaidojimai neypatingi.
Žymūs kapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kapinėse palaidotas poetas avangardistas, buriuotojas Salys Šemerys.[3]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bernardas Aleknavičius. Žvejų kaimelio kronika. Klaipėda, 2010 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Karklės kapinės. 2017-11-08, Amzinybe.lt (tikrinta 2023-06-19).
- ↑ Karklės kapinės (buvusios skenduolių). Archyvuota kopija 2023-06-19 iš Wayback Machine projekto. Krastogidas.lt (tikrinta 2023-06-19).
- ↑ „Karklės kaimo I senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-08-21.