Kaminskių šeimos koplyčia-mauzoliejus

Koordinatės: 54°56′48″š. pl. 23°09′43″r. ilg. / 54.94666°š. pl. 23.161836°r. ilg. / 54.94666; 23.161836
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°56′48″š. pl. 23°09′43″r. ilg. / 54.94666°š. pl. 23.161836°r. ilg. / 54.94666; 23.161836

Kaminskių šeimos koplyčia-mauzoliejus
Savivaldybė Šakių rajonas
Gyvenvietė Lukšiai
Adresas Lauciškių g.
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta (įrengta) XIX a. pab.
Stilius istorizmas

Kaminskių šeimos koplyčia-mauzoliejus arba Lukšių kapinių koplyčia – veikiančių kapinių koplyčia su laidojimo rūsiu, esanti Lukšių miestelyje, Šakių rajone. Ji stovi petrytinėje kapinių dalyje, esančioje šalia Lauciškių gatvės (kelio  3814  LukšiaiSintautai ), supama XIX-XX a. pradžios laikotarpio antkapių. Priklausė dvarininkams Kaminskiams, pastatyta XIX a. pabaigoje.

2022 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą kaip regioninės reikšmės kultūros paminklas.[1] Saugoma teritorija – 17 kv. m.

Šalia koplyčios – įvairių dydžių ir formų antkapiniai paminklai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia pastatyta 1870-1896 m. Yra žinoma, kad XIX a. antroje pusėje sutuoktiniai Kaminskiai buvo Zyplių dvaro, stovinčio gretimuose Tubeliuose, nuomininkai. Pranciškus Kaminskis su žmona Darata Bartkovskaite padėjo baigti statyti dabartinę Lukšių Šv. Juozapo bažnyčią.[1][2] Šalia koplyčios stovi beveik už ją aukštesnis 2020 m. restauruotas aukštas paminklas su kryžiumi Zyplių dvaro įkūrėjui, vienam iš bažnyčios fundatorių Jonui Bartkovskiui (1782–1855).[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia-mauzoliejus yra eklektiškos istorizmo architektūros su neoromanikos ir neorenesanso bruožais.[1] Statinys kvadratinio plano, vieno aukšto, su laidojimo kripta rūsyje. Stogas daugiašlaitis, jo dangai panaudotos smiltainio plokštės. Kraigą frontonuose dekoruoja kriauklės formos akroterijai. Ant stogo įtaisytas masyvus laiptuotas smiltainio postamentas su kryžiumi kraigo centre.

Koplyčia vienos patalpos, su įėjimu pietvakarių pusėje (nuo kapinių pusės). Priekinis fasadas – įgilintas portalas su puskolonėmis šonuose ir profiliuotu archivoltu viršuje. Pietvakarių fasade įrengta pusapskritės arkos durų anga, pietryčių ir šiaurės vakarų fasaduose – graikiško kryžiaus formos ratlangių angos. Pakloti smiltainio pakopų įėjimo laipteliai. Virš įėjimo durų iškaltas įrašas lenkų kalba: „GRÓB MAŁƵONKÓW KAMIŃSKICH“. Pietryčių fasado kampe, apačioje, iškalta pastato gamintojo signatūra: „WYKONANO / W PRACOWNI Jᶠᴬ / MANZEL / W WARSZAWIE N-927ᴯ“, prie pietvakarių fasado durų pritvirtinta lieta lentelė su išlieta gamintojo signatūra: „FABRYKA / WYROBÓW ƵELAZNYCH / WŁ. GOSTYŃSKIEGO i Sᴷᴵ / <...> / CIEPŁA N ͦ 12 w WARSZAWIE“. Šiaurės vakarų sienoje iškalti įgilintų raidžių įrašai lenkų kalba, smiltainio reljefiniai įrašų rėmai: „TU SPOCZYWAJĄ ZWŁOKI / Ś. P. FRANCISZKA / KAMIŃSKIEGO / ZMARŁEGO W ZYPLACH / DNIA 27 STYCZNIA 1886 R / W WIEKU LAT 70.“ ir „I JEGO MAŁƵONKI / DOROTY Z BARTKOWSKICH / KAMIŃSKIEJ / ZMARŁEJ W MERANIE / DNIA 7 CZERWCA 1882 R / W WIEKU LAT 55.

Pastate įrengtas laidojimo rūsys, pamatas su plytų mūro bei tašyto smiltainio blokų cokoliu. Sienos sudėtos iš pilko tašyto smiltainio plokščių. Virš laidojimo kriptos išlieta betoninė perdanga. Koplyčios patalpa perdengta su stilizuotu kryžminiu skliautu (vidine daugiašlaičio stogo puse). Pagrindinės durys dvivėrės, metalinės, dekoruotos vinutėmis. Koplyčios grindų dangai panaudotos 19,5 x 19,5 cm dydžio marmurinės plytelės (didžioji dalis jų neišlikę).

Smiltainio konstrukcinius ir dekoratyvinius elementus koplyčiai pagamino Juzefo Manzelio (1834-1904) dirbtuvės, duris – Vladislovo Gostynskio (1849-1935) metalo gaminių fabrikas Varšuvoje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Lukšių Šv. Juozapo patrapija vilkaviskiovyskupija.lt
  3. Zyplių dvaro įkūrėjo paminklas sulaukė pagalbos lrytas.lt