Kraigas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemaičių klėtis. Kraigas – stogo viršuje

Kraigas arba šelmuo – viršutinė šlaitinio stogo dalis.

Lietuvių liaudies architektūroje stogo grebėstai ties kraigu dedami storesni, dedami arčiau vienas kito. Kraigui parenkami geriausi šiaudai, perlenkiami į kitą šlaitą ir prispaudžiami kartele. Kartais kraigas apdedamas spalių ir molio ar kalkių sluoksniu, o galuose uždedami plokšti akmenys.

Suvalkijoje ir Vakarų Lietuvoje kraigus sustiprindavo kryžiokais ir juos jungiančiomis kartelėmis, o Kuršių Nerijoje apdėdavo lentelėmis[1].

Etnokultūroje vyravo kraigo galo (lėkio) puošyba.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kraigas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 381