Kaltaniseta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaltaniseta
it. Comune di Caltanissetta
   Caltanissetta-Stemma.png   
CathedralCaltanisetta.jpg
Katedra ir Tritono fontanas

Kaltaniseta
37°29′00″N 14°04′00″E / 37.483333°N 14.066667°E / 37.483333; 14.066667 (Kaltaniseta)Koordinatės: 37°29′00″N 14°04′00″E / 37.483333°N 14.066667°E / 37.483333; 14.066667 (Kaltaniseta)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Sicilija Sicilija
Provincija: Kaltanisetos provincija
Meras: Michele Campisi
Gyventojų (2011): 60 149
Plotas: 416,97 km²
Tankumas (2011): 144 žm./km²
Altitudė: 568 m
Pašto kodas: 93100
Tel. kodas: 0934
Tinklalapis: www.comune.caltanissetta.it
Commons-logo.svg Vikiteka: KaltanisetaVikiteka
Miesto globėjas(-ai): Arkangelas Mykolas

Kaltaniseta (it. Caltanissetta) – Italijos miestas Sicilijoje, Kaltanisetos provincijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaltanisetos istorija prasideda 406 m. pr. m. e., kai admirolas Nikija iš Hamilkaro Kartaginos pajėgų čia pastatė tvirtovę, pavadintą vėliau Castra Nicia.

Po Antrojo pūnų karo tvirtovė su visa Sicilija atsidūrė romėnų rankose.

829 m. miestą užėmė saracėnai. Kartaginietiško pavadinimo ir arabiško žodžio Nissa („moterys“) panašumas lėmė, kad miestas buvo pervadintas Qalat al Nissa („Moterų tvirtovė“). Pavadinimo itališka forma yra Caltanissetta. 1086 m. vietovę užėmė normanai ir išplėtė miestą.

Po normanų valdė Štaufenai, Angevinai, Aragono ir Ispanijos karaliai, kurie suteikė miestui grafystės titulą. Čia Frydrichas III buvo paskelbtas Sicilijos karaliumi. Frydricho III Paprastojo laikais čia buvo susirinkęs parlamentas.

1406 m. Kaltaniseta tapo Monkadų šeimos, kuri jau valdė Paterno, feodu ir greitai nusmuko. 1539 m. pradėta statyti katedra, o 1566 m. pastatytas tiltas per Salso upę. Miestas išplito už sienų, atsirado nauji kvartalai (Santa Flavia, San Rocco degli Zingari ir San Francesco, kuriam priklausė arabų kilmės viduramžių kaimas). Kvartalus skyrė du keliai, vedantys į centrinę aikštę (dabar Piazza Garibaldi).

1718 m. liepos 8 d. Kaltanisetą užpuolė Pjemonto kariai, žuvo daug vietinių. 1787 m. mieste lankėsi Gėtė.

1812 m. baigėsi 406 metus trukęs Monkadų valdymas, nes buvo panaikintas feodalizmas, Kaltaniseta tapo 22-aja Sicilijos Komarka. 1819 m. miestas tapo provincijos sostine, bet po metų buvo nusiaubtas dėl ištikimybės Burbonams. 1844 m. Kaltaniseta tapo vyskupystės centru.

Kadangi daugelis padėjo Tūkstančio žygyje, Giuseppe Garibaldi lankėsi mieste. Po Italijos suvienijimo, Kaltanisetoje buvo ekonominis bumas dėl sieros kasimo.

1875 m. gyventojai sukilo prieš prefektą, kuris buvo atleistas. 1878 m. balandžio 8 d. baigtas tiesti geležinkelis į miestą. Po metų mieste lankėsi karalius Umberto I su žmona ir įpėdiniu.

Per Antrą pasaulinį karą Kaltaniseta buvo subombarduota 1943 m. liepą, žuvo 351 civiliai. Liepos 10 d. amerikiečiai išsilaipino Geloje.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]