Kalėnai
- Apie kaimą Varėnos rajone žr. Kalėnai (Varėna).
| Kalėnai | ||
|---|---|---|
  Kalėnai |
||
| 55°11′24″š. pl. 22°10′23″r. ilg. / 55.190°š. pl. 22.173°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Tauragės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Lauksargių seniūnija | |
| Gyventojų | 35 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Kallehnen | |
Kalėnai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 4 km nuo Lauksargių.
Ilgą laiką Kalėnuose ieškota skalvių Šereikos pilies, bet ši pilis įtikinamai lokalizuojama ant Šereitlaukio piliakalnio. Kalėnuose esanti kalva Šarkokalnis siejamas su 1274 m. žuvusio pilies vado Šarkio (Sarkio) laidojimo apeigomis. Šalia Šarkokalnio yra miniatiūrinio piliakalnio formos kalva, vad. Pilale. Abi kalvos daugiau susietos su pagonių apeigomis, nei su krašto gynimu. Kalėnuose ieškota ir senkapio, vadinamo Milžinkapiu, čia lokalizuoti ir pilkapiai. Senkapis nerastas, o pilkapiai – tai Kalėnų miško pakraštyje esančios vėjo supustytos žemyninės smėlio kopos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniau Kalėnai buvo vadinami šalia esančios vietovės vardu – Traksėdžiais. Iki 1832 m., kol nebuvo nutiesto kelio per Lauksargius, Tilžės – Tauragės kelias ėjo per Kalėnus, Meldiklaukius, Požerūnus, Jovarus. Kol nebuvo nutiestas kelias, kaimas buvo didesnis už Lauksargius, todėl čia 1728 m. pradėjo veikti mokykla, 1736 m. ją lankė 33 vaikai iš Kalėnų, Traksėdžių, Meldiklaukių, Lauksargių, Papilkių, Oplankių ir Greižėnų. Mokykloje buvo dėstoma lietuviškai, nors mokytojai buvo vokiečiai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1871 m.[2] | 1885 m.[3] | 1905 m.[4] | 1910 m.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 301 | 245 | 243 | 226 | 132 | 133 | ||
| 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | ||
| 91 | 83 | 77 | 60 | 35 | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kalehnen. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 675 psl. (lenk.)