Kakemono
Kakemono (jap. 掛物 'kabantis daiktas'), dažniau kakejiku (掛軸 'kabantis ritinėlis') – vertikaliai išvyniojamas paveikslas, užklijuotas ant specialaus pagrindo, saugojimui susukamas į ritinėlius su mediniais voleliais viršuje ir apačioje, paprastai kabinamas ant sienos. Kakejiku menas populiarus japonų sienų puošyboje, yra įvairių tapybos bei kabinimo metodų. Aukštos kokybės paveikslus ritinėliuose kūrė žymūs dailininkai.
Kakejiku yra pagamintas iš šilko, japoniško popieriaus, medienos ir specialių klijų. Priešingai nei įrėminti paveikslai, kakejiku ritinėliai neužima daug vietos, nes yra tvirtai susukami ir laikomi medinėse skryniose.
Kakejiku – tai kaligrafiniai ar tapyti meno kūriniai, kabinami specialioje japoniškų namų erdvėje „tokonomoje“. „Tokonoma“ buvo laikoma erdve, kuri jungė meną ir kasdienį gyvenimą. Anksčiau kakejiku kabėdavo visų aukštesniosios klasės japonų šeimų namuose ir būdavo keičiami kiekvieną sezoną. Ritinėliai-paveikslai išpopuliarėjo ir tarp paprastų žmonių. Dėl vakarietiškos architektūros ir gyvenimo stiliaus įtakos šiuolaikiniuose japonų namuose ne visur įrengiamos „tokonomos“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji paveikslai-ritinėliai į Japoniją atkeliavo iš Kinijos Heian laikotarpyje (794–1192 m.) kartu su budizmu. Budistų misionieriai anksčiau su savimi nešiodavosi budistinės tematikos paveikslėlius, kurie jiems padėjo skleisti religiją. Šie paveikslėliai buvo kakejiku ritinėlių prototipai.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mason, Penelope. History of Japanese Art. Prentice Hall (2004). ISBN 0-13-117602-1
