Luotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Luotų kopijos Platelių dvaro svirne
X a. slavų luotas

Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis. Europoje luotai žinomi nuo mezolito laikų (VIII-V tūkst. pr. m. e.), seniausias rastas Nyderlandų teritorijoje. Daugiausia tai buvo grubaus darbo, iš ąžuolo išskobtos vandens transporto priemonės, iki 5,5 m ilgio, bukais galais.

Lietuvos jūrų muziejuje saugomas iš Platelių ežero dugno 1987 m. ištrauktas luotas. Jis buvo aptiktas 10 m gylyje netoli tilto, kadaise jungusio Šventorkalnio pusiasalį su Pilies sala. 4,5 m ilgio ir 0,5 m pločio laivelis buvo išskobtas iš ąžuolo. 2001 m. Platelių ežere 6-7 m gylyje archeologai rado ir kiek didesnį luotą, spėjama, jog jam – 600 m. Pamerktas specialiame skystyje šis luotas laikomas Platelių dvaro svirno rūsyje ir laukia konservavimo. 2005 m. senovinis luotas buvo iškeltas iš Elektrėnų marių dugno, 2007 m. Varnio ežere (Ignalinos rajonas) rastas apie 200 m. senumo luotas.

Luotai buvo naudojami susisiekimui ir žvejybai. Kai kuriose šalyse, jei reikėdavo gabenti didesnį krovinį, kelis luotus sujungdavo į vieną junginį. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse saugojamas luotas, kuriuo būdavo lydimi Vilhelmo kanalu plukdomi sieliai, kitur jie atlikdavo kelto funkciją keliantis per upę. Lietuvoje luotais naudotasi iki praėjusio šimtmečio pradžios, ilgainiui juos pakeitė valtys.

2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Česlovas Talačka (Vilnius), Vytautas Blistrubis (Mažeikių r.), Vytas Jaugėla ir skulptorius Antanas Vaškys (abu Plungės r.) Žemaitijos nacionaliniame parke išskobė keletą luotų, pagal senovines tradicijas juos apdegino ir ištepė aliejumi, o paskui sėkmingai išbandė Platelių ežere.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]