Jurgis Mikalojus Hylzenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Mikalojus Hylzenas
Hilzenai
Herbas „Hilzen“
Herbas „Hilzen“
Gimė 1692 m. gruodžio 6 d.
Mirė 1775 m. balandžio 24 d. (82 metai)
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego
Order Orła Białego

Jurgis Mikalojus Hylzenas (lenk. Jerzy Mikołaj Hylzen; 1692 m. gruodžio 6 d., Dagda – 1775 m. balandžio 24, Varšuva) – Romos katalikų ir LDK valstybinis veikėjas, rašytojas ir vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilo iš bajorų Hylzenų giminės. 1738 m. spalio 11 d. paskirtas Vilniaus kapitulos kancleriu. Sapiegų pagalba kaip karališkos kanceliarijos regentas 1740 m. birželio 10 d. tapo Lietuvos didžiuoju raštininku. Paskirtas Snmolensko vyskupu 1746 m. vasario 13 d. (pagal kitus šaltinius 1745 m. gegužės 10 d.[1]). 1758 m. valdymą perdavė vyskupui-koadjutoriui Gabrieliui Vadzinskiui. 1759 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu. 1763 m. liepos 17 d. atsisakė vyskupijos valdymo.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Wojna duchowna Wawrzyńca Scupoli 1746
  • Opisanie historyczne obyczajów pierwszych chrześcijan według Klaudiusza Fleury 1746
  • Reguły kazań 1747
  • Pisma Bożego… wybrane rozdziały 1755

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]