Jasberėnis
| Jasberėnis veng. Jászberény | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Vengrija
|
| Medė | Jasas-Nadkūnas-Solnokas |
| Gyventojų | 26 828 |
| Altitudė | 87 m |
 Vikiteka |
Jasberėnis |
| Kirčiavimas | Jãsberėnis |
Jasberėnis (veng. Jászberény) – miestas vidurio rytų Vengrijoje, Jaso-Nadkūno-Solnoko medėje, 60 km į rytus nuo Budapešto, prie Zadvos upės. Plentai į Solnoką, Egerį, Hatvaną, Nadkatą, eina Hatvano–Solnoko geležinkelis. Vystoma mašinų gamyba, metalo, medienos apdirbimo, elektrotechnikos (šaldytuvų), odos, chemijos (plastikų), maisto (malimo) pramonė. Apylinkėse trykšta šiltosios mineralinės versmės (18–45 °C), yra reumatinių ligų sanatorija. Veikia aukštoji pedagogikos mokykla, jasų muziejus, vyksta folkloro festivalis. Yra XVIII a. bažnyčia, rotušė.
2011 m. 84,94 % miesto gyventojų buvo vengrai, 1,89 % – čigonai, 0,35 % – vokiečiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
I a. dabartinio miesto vietoje ėmė kurtis iranėnai jazygai. Kraštą užkariavus romėnams, jie tapo atsakingi už sienų sargybą. XIII a. čia atsikėlė iranėnų gentis jasai (jász, jászok), kurie už karinę tarnybą iš Vengrijos karaliaus Bėlos IV gavo specialių privilegijų. Jasberėnis buvo jasų ekonominis, administracinis ir kultūros centras. 1702 m. Šv. Romos imperijos imperatorius Leopoldas I privilegijas suspendavo, o žemę perdavė Vokiečių ordinui. Kelis dešimtmečius Jasberėnio gyventojai mokėjo išpirką už privilegijų išsaugojimą.[1] XIX a. pab., susikūrus Vengrijos valstybei, jasai galutinai neteko savo autonomijos ir asimiliavosi su vengrais.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jászberény. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
