Senasis vengrų raštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senasis vengrų raštas
Nikolsburg.gif
Tipas: abėcėlė
Naudojamas kalbose: senoji vengrų kalba
Rašymo kryptis: iš dešinės į kairę
Laikotarpis: IX-XI a. (vietomis iki XVII a.)
ISO 15924: hung
Unicode:
Genealogija
Kilmė: Senasis tiurkų raštas
   senasis vengrų raštas
Dukterinės sistemos:
Vonyarcvashegyo miestelio riboženklis vengrų runomis

Senasis vengrų raštas, dar vadinamas vengrų runomis – abėcėlinė rašto sistema, naudota užrašyti vengrų kalbai iki X a. Dabar vadinama székely írás. Nors vadinamas runomis, su germanų runomis šį raštą sieja išvaizdos panašumas, bet ne bendra kilmė.

Manoma, kad vengrų raštas susidarė iš senojo tiurkų rašto apie IX a. dėl glaudžių ryšių tarp vengrų ir tiurkų genčių. Vengrai Panonijoje apsigyveno 895 m. Jie priėmė krikščionybę 1000 m., ir senąjį vengrų raidyną pakeitė lotyniškas. Tiesa, székely írás kai kur gyvavo dar keletą amžių, o Transilvanijos atokiuose kaimuose išsilaikė iki XVII a. (tarp vengrų sekėjų).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal plačiausiai priimtą versiją, vengrų rašto pirmtakas, senasis tiurkų raštas (iš šaltinių žinomas nuo 720 m.) susidarė iš iranėnų rašto sistemų (pehlevi, Sogdo) arba Indijoje naudoto Kharošthi rašto. Šios rašto sistemos savo ruožtu kilo iš aramėjų rašto. VII-VIII a. tiurkų ir vengrų gentys dažnai kontaktavo - tai rodo ir tiurkiškų skolinių gausa vengrų kalboje. Seniausias šaltinis su senuoju vengrų raštu yra X a. užrašas kaulinėje strėlinėje, rastas Homokmedžio kaime. Jo iššifruoti nėra pavykę. XIII a. Šimono iš Kežos kronikoje minima, kad sekėjai naudoja nelotynišką raštą. 1483 m. inkunabule, rastame Nikolsburgo pilies bibliotekoje, pateikta visa senoji vengrų abėcėlė su lotyniškais atitikmenimis. 1598 m. János Telegdi veikale Rudimenta Priscae Hunnorum Linguae aprašytas senasis raštas, pateikta maldos „Tėve Mūsų“ versija senuoju raštu. Nuo XIX a. pradėti moksliniai vengrų runų tyrinėjimai ir rekonstrukcija.

Abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]

Senojo vengrų rašto abėcėlę sudaro 42 ženklai. Kaip ir senojoje tiurkų abėcėlėje, dalis priebalsių turi po 2 variantus, kurie vartojami su skirtingais balsiais. Paprastai rašoma iš dešinės į kairę.

Szekely Hungarian Rovas alphabet Szekely magyar rovas ABC.svg

Taip pat būta unikalių ženklų, žyminčių ne garsą, o visą žodį. Rašte plačiai vartojamos ligatūros (iš jų gali būti sudarytas ištisas žodis). Balsiai kartais praleidžiami (išskyrus: kai greta eina 2 ar daugiau balsių, kai žodis be užrašyto balsio gali būti suprastas nevienareikšmiškai, balsiai būtinai rašomi žodžio gale). Didžiosios ir mažosios raidės neskiriamos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]