Jahija ibn Idris ibn Umaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jahija ibn Idris ibn Umaras (arba Jahija IV, arab.: يحي بن إدريس بن عمر, m. 917 m.) – devintas Idrisidų dinastijos Maroko sultonas, valdęs nuo 904 m. iki mirties 917 m. Jahija ibn Idris ibn Umaras buvo Idris II-ojo proanūkis ir Ali ibn Umaro brolėnas. Valdymo metais pasivadino Jahija IV.
Istorija [taisyti]
905 m. šalyje įvyko perversmas ir Jahija ibn Idris ibn Umaras užėmė valdžią. Tarpusavio karu pasinaudojo Fatimidai iš Tusniso ir Omejadai iš Ispanijos. Fatimidų kalifas Ubeidallahas (Ubayd Allah al-Mahdi Billah) su Omejadų palaikymu 920 m. galutinai sutriuškino Idrisidus ir užėmė Fesą. Likę gyvi Idrisidų princai prieglobstį rado Rifo kalnuose. Marokas Fatimidų kalifato buvo valdomas iki 925 m.
Nuorodos [taisyti]
| Prieš tai: Jahija ibn Alkasimas |
Idrisidų dinastija 904-917 |
Po to: Hasanas I Alhadžamas |
