Jacopo Caraglio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Jacopo Caraglio portretas (dail. Paris Bordone)

Jacopo Caraglio, Giovanni Giacomo Caraglio, Giovanni Jacopo Caraglio, Jonas Jokūbas Karaljas (g. 1500/1505 m. Veronoje – m. 1565 m. Krokuvoje) – italų graveris, juvelyras, medalininkas, vėlyvojo Italijos Renesanso atstovas, dirbęs Italijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.

Italijoje G.G.Caraglio specializavosi vario raižiniuose pagal kitų dailininkų (Marcantonio Raimondi, Rosso Fiorentino) piešinius ir tapybos darbus.

Lenkijos ir Lietuvos periodu dailininkas daugiau kūrė medalius, plaketes, kamėjas.

G.G.Caraglio atstovavo manieristinei brandžiojo ir vėlyvojo Renesanso krypčiai, jo darbams būdingas puošnumas ir dekoratyvumas, sudėtingi vaizduojamų žmonių figūrų rakursai grafikoje, prabangių medžiagų (auksas, perlai, brangūs akmenys) naudojimas papuošalų gamyboje, kruopštus detalizavimas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1527 m. – vadinamojo Romos apiplėšimo, dirbo Romoje. Paskui veikė Venecijoje ir Parmoje. 1538 m. atvyko į Lenkiją. 1545 m. buvo įrašytas į Žygimanto Augusto dvaro auksakalių sąrašą. 1552 m. Krokuvos miesto magistratas jam suteikė miesto piliečio teises, tais pačiais metais Žygimantas Augustas dailininkui suteikė indigenatą (Lenkijos bajoro privilegiją).

Lietuvoje lankėsi ir gyveno (su Žygimanto Augusto dvaru) 1545–1548, 15541556, 15591560, 15611562 m.

Žymesni kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]