Jūratė Statkutė de Rosales

Jūratė Statkutė de Rosales
Gimė	1929 m. rugsėjo 9 d. Kaunas
Mirė	2023 m. rugsėjo 4 d. (93 metai) Karakasas, Venesuela
Tautybė	lietuvė
Tėvai	Jonas Statkus, Genovaitė Jarmolavičiūtė-Statkienė
Sutuoktinis (-ė)	Luis Rosalesas
Vaikai	Luis, Jonas, Šarūnas, Rimas ir Saulius
Veikla	žurnalistė, rašytoja
Sritis	filologija, vėlyvosios Antikos istorija
Žymūs apdovanojimai
Orden Diego de Losada (primera clase, 1992 m.) Orden Andrés Bello (primera clase, 1994 m.) LDK Gedimino ordino Riterio kryžius (1996 m.) Vilniaus pedagoginio universiteto Honoris causa ir medalis (2011 m.).
Svetainė
https://on.lt/jurate-statkute-rosales

Jūratė Regina Statkutė de Rosales (Jurate Rosales; 1929 m. rugsėjo 9 d. Kaune – 2023 m. rugsėjo 4 d. Karakase, Venesueloje) – lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, tolimosios baltų praeities tyrinėtoja.

Biografija

Tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.

Jūratė mokėsi pradžios mokykloje Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 m., karo metu – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje studijavo lotynų ir prancūzų kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete, išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas.

1960 m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosaleso, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę kultūrą – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir lietuviškų papročių.

Nuo 1983 m. ėjo populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausiosios redaktorės pareigas. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, rengė nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvavo radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su Klivlando (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“.

Istorinės teorijos

1985 m. jos išleistoje knygoje „Baltų kalbų bruožai iberų pusiasalyje“ teigiama, kad gotai buvo baltai. Tokia išvada daryta remiantis atsiliepimais apie gotų kalbą rašytiniuose šaltiniuose, Ulfilos Biblija nagrinėta nebuvo.

2011 m. išleistoje knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ ji teigė, kad jos nuomonė pasikeitė. Ten ji pritarė, kad Ulfilos Biblija parašyta germanų grupės kalba, bet teigė, kad ši kalba buvusi nauja bei greitai išnykusi. Knygoje aiškinama, kad „gotais“ vadinti baltų protėviai „gudai“, kurie ir sunaikinę Romos imperiją.

Šios teorijos paprastai priskiriamos pseudoistorijai. Zigmo Zinkevičiaus teigimu, Jūratė Statkutė de Rosales, Česlovas Gedgaudas ir Aleksandras Račkus priskirtini vienai „mokyklai“.

Pavyzdžiui, Zinkevičiaus teigta, jog Statkutė de Rosales savo rašto darbuose sprendžia apie žodžių kilmę iš jų skambesio, nekreipia dėmesio į anksčiau kitų tyrėjų paskelbtas žodžių etimologijas, kartais pritempia faktus, net sukuria naujus žodžius, kad būtų ką pritempti. Pastarąjį teiginį Zinkevičius pailiustruoja tuo, kad Statkutė de Rosales žodį „vestgotai“ keičia į „vese gudai“, kur „vese“ turįs būti kilęs iš latviško ar prūsiško žodžio „vaciai“, reiškiančio „vakarai“ – nors nesama jokių požymių, kad toks žodis su tokia reikšme egzistuoja.

Bibliografija

• Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje. – Čikaga: Devenių kultūros fondas, 1985.
• Los Godos (2 laidos). – Karakasas: Ediciones de la Revista Zeta, 1998, 1999.
• Los Godos (2 laidos). – Barselona: Ed. Ariel, 2004.
• Goths and Balts. – Čikaga: Vydūno jaunimo fondas, 2004.
• Didžiosios apgavystės. – Vilnius: Baltijos kopija, 2007. – 72 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-568-54-4
• Senasis aisčių giminės metraštis. – Kaunas: Č. Gedgaudo labdaros fondas, 2009. – 274 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-966-01-2
• Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją. – Lietuva internete, 2009-05-11.
• Europos šaknys (pirmoji trilogijos dalis). – Sava Lietuva, 2010—2011.
• Europos šaknys ir mes, lietuviai. – Vilnius: Versmė, 2011.
• Lituania philosophica de Kant a Lévinas. – Valencia: Nexofia, 2012. – ispanų kalba 72 p. – ISBN 978-84-695-0793-3
• Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino – Sava Lietuva, 2012-12-16.
• Europos šaknys. – Vilnius: Versmė, 2015. – 344 p. – ISBN 978-609-8148-16-9
• Las raíces de Europa. El hallazgo de la milenaria historia de los godos. – Madrid, 2020. – ispanų kalba 268 p. – ISBN 978-84-121861-4-7, EAN 9788412186147

Apdovanojimai

• Orden Andrés Bello, primera clase – aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą.
• Orden Diego de Losada, primera clase – Karakaso miesto ordinas.
• Metų asmenybė – Pietų Amerikos „Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos“ įvertinimas, 1989 m.
• LDK Gedimino ordino Riterio kryžius – Lietuvos prezidento apdovanojimas, 1996 m.