Ivo Džimos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ivo Džimos mūšis
Priklauso: Antrasis pasaulinis karas, Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne
37mm Gun fires against cave positions at Iwo Jima.jpg
JAV jūrų pėstininkai 37 mm kulkosvaidžiu apšaudo japonų įtvirtinimus urvuose, šiauriniame Suribačio kalno šlaite
Data: 1945 m. vasario 16 - kovo 26 d.
Vieta: Ivo Džima, Japonijos salynas
Rezultatas: Jungtinių Amerikos Valstijų pergalė
Priežastis: Antrasis pasaulinis karas
Kariaujančios pusės
JAV Japonijos imperija
Vadovai
Holland Smith
Marc Mitscher
Alexander Vandegrift
Graves Erskine
Clifton Cates
Keller Rockey
Chester Nimitz
Tadamichi Kuribayashi 
Karinė jėga
70 000 22 060[1]
Nuostoliai
6 812 žuvę arba dingę
2 paimti į nelaisvę
19 217 sužeistųjų
21 844 žuvę
216 paimti į nelaisvę
Pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis, po kurio JAV armija įžengė į Japonijos salyną.

Ivo Džimos mūšis – 1945 m. vasario 19 – kovo 26 d. vykęs didelis Antrojo pasaulinio karo mūšis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos imperijos dėl Ivo Džimos salos. JAV ši operacija buvo pavadinta Operation Detachment. Ivo Džimos mūšis buvo pirmoji Japonijos salyno ataka, todėl japonai laikė ypatingu garbės reikalu ją apginti.

Japonų pozicijos saloje buvo gerai įtvirtintos, su dideliu bunkerių tinklu, paslėpta artilerija, apie 18 km požeminių tunelių.[2]

Amerikiečių puolimą dengė didelis karinis laivynas ir aviacija, nuolat apšaudžiusi salą.

Tai buvo pirmasis JAV jūrų pėstininkų mūšis Antrajame pasauliniame kare, kur bendri JAV nuostoliai buvo didesni, nei japonų.[3] Tačiau žuvusiųjų skaičius japonų pusėje buvo trissyk didesnis, nei JAV. Iš daugiau, nei 18 000 japonų karių, tik 216 buvo paimti į nelaisvę, likę – žuvo arba dingo be žinios.[1]

Nepaisant atkaklios kovos ir didžiulių nuostolių abejose pusėse, japonų pralaimėjimas buvo užtikrintas nuo pat pradžių. JAV turėjo nepalyginamai didesnę kariuomenę, aviaciją, laivyną, galėjo atkirsti salą nuo likusio pasaulio, o japonai turėjo nedaug erdvės manevruoti ir neturėjo kaip atsitraukti.

Mūšį išgarsino Joe Rosenthal fotografija „Vėliavos kėlimas Ivo Džimoje“ (Raising the Flag on Iwo Jima), už kurią fotografas gavo Pulitzerio premiją. Dabar tai yra vienas iš žinomiausių Antrojo pasaulinio karo vaizdų, ir viena iš labiausiai platinamų nuotraukų pasaulyje.[4]

Strateginė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Ivo Džimos mūšio strateginė būtinybė yra debatų objektas iki pat šių laikų. Nėra vienareikšmiškai sutinkama, ar tikrai tos salos užėmimas turėjo didelės įtakos karo baigčiai, manoma, kad JAV patirti nuostoliai buvo neadekvatūs salos strateginei svarbai. Šią operaciją pradėta kritikuoti dar 1945 m., tačiau tuometiniai jos reikšme abejoję kariškiai neturėjo svarbios įslaptintos strateginės informacijos. JAV armijos planuose Ivo Džimos sala buvo skirta galimam avariniam nusileidimui lėktuvams, kurie skris numesti atomines bombas. Jas gabenę B-29 lėktuvai nebuvo laikomi ypač patikimais, pasitaikydavo variklių gedimai. Jei lėktuvai nukristų į Ramujį vandenyną, naujų atominių bombų pagaminimas galėjo užtrukti kelis metus, tai nukeltų karo pabaigą, galbūt taptų būtina pilna kariuomenės invazija į Japoniją, kas pareikalautų dar daugiau amerikiečių aukų. Todėl B-29 pilotai jau nuo 1944 m. gruodžio pradėjo praktikuotis galimą avarinį nusileidimą į Ivo Džimą specialioje bazėje Jutoje. Tačiau dėl ypatingo Manheteno projekto slaptumo beveik niekas nežinojo šios salos strateginės svarbos JAV karinių oro pajėgų planuose.

Tuo metu buvo aiškinama, kad Ivo Džima amerikiečiams svarbi kaip nutūpimo ir degalų papildymo punktas JAV bombonešiams, skrendantiems į ir iš Japonijos.

Patirtis užimant Ivo Džimos salą amerikiečiams pasitarnavo vėlesniame Okinavos mūšyje, taip pat – rengiant galimą invaziją į Japoniją (Operation Downfall), kurios neprireikė, kai Japonijos imperija kapituliavo po atominių bombų ant Hirosimos ir Nagasakio.

Garbės medaliai[taisyti | redaguoti kodą]

Garbės medalis (Medal of Honor) yra aukščiausias JAV karinis medalis, skiriamas JAV vyriausybės. Juo apdovanojami kariai, "išsiskyrę ypatinga herojiška drąsa rizikuojant gyvybe kovoje prieš JAV priešus daugiau, nei to reikalauja piliečio pareiga…". Šis medalis dažniausiai įteikiamas jau po mirties, didvyriškai žuvusiems kariams. Per Ivo Džimos mūšį Garbės medalis buvo įteiktas 27 kartus, iš jų 13 – po mirties. 22 medaliais buvo apdovanoti jūrų pėstininkai ir 5 – jūreiviai. Per šį vieną mėnesį trukusį mūšį buvo įteikta 28% visų Antrajame pasauliniame kare jūrų pėstininkams įteiktų Garbės medalių (82).

Palikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vėliavos kėlimas virš Ivo Džimos. Joe Rosenthal istorinė nuotrauka

JAV jūrų pėstininkams Ivo Džima iki dabar turi didelę reikšmę. Šiuo vardu yra pavadinti trys laivai.

Šiais laikais tarp JAV jūrų pėstininkų yra paprotys keliauti į Ivo Džimą, prie Suribačio kalno. Ten palieka savo laipsnio identifikacinius ženklus ar panašius ženkliukus, kaip simbolinę duoklę kritusiems kariams.

Masačusetse kasmet minima Ivo Džimos diena.

Apie šį mūšį yra sukurti keli dokumentiniai ir meniniai filmai. Vienas žinomiausių – režisieriaus Clint EastwoodLaiškai iš Ivo Džimos“ (Letters from Iwo Jima, 2006 m.).

Nuorodos ir šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 http://books.google.com/books?id=K8J4wkgcqCIC&pg=PA83#v=onepage&q&f=false
  2. http://www.battle-fleet.com/pw/his/Battle-Iwo-Jima-Defense.htm
  3. http://www.military.com/NewContent/0,13190,NI_Iwo_Jima2,00.html
  4. http://www.ap.org/pages/about/pulitzer/rosenthal.html
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.