Isa Plijevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Isa Plijevas (rus. Исса́ Алекса́ндрович Пли́ев, oset. Плиты Иссæ; 1903 m. gruodžio 12 d. Senojo Batakojurto kaime, dabar Šiaurės Osetijos Pravoberežnyj rajonas – 1979 m. vasario 2 d. palaidotas Vladikaukaze) – pagarsėjęs Antrojo pasaulinio karo kavalerijos generolas. Armijos generolas, dukart Tarybų Sąjungos Didvyris, Mongolijos Liaudies respublikos Didvyris. Osetinas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

I. Plijevas gimė Senojo Batakojurto kaime (dabar Šiaurės Osetijos Pravoberežnyj rajonas).

Raudonojoje Armijoje nuo 1922 m.
1926 m. baigė Leningrado kavalerijos mokyklą. Iki 1930 m. tarnavo Krasnodaro kavalerijos mokyklos kurso vadu.
1933 m. baigė Frunzės Karo akademiją ir tapo 5-osios kavalerijos divizijos štabo operatyvinio skyriaus viršininkas.
1936-1938 m. – karo patarėjas Mongolijos liaudies revoliucinėje armijoje. 1939 m., būdamas 6-osios kavalerijos divizijos kavalerijos pulko vadu, dalyvavo užimant Vakarų Baltarusiją.

1941 m. baigė Generalinio štabo akademiją. Vokietijos-TSRS karo metu kariavo Vakarų, Pietų, Pietvakarių, Stepių ir kituose frontuose. Nuo 1941 m. birželio vadovavo 50-ajai kavalerijos divizijai, kuri 1941 m. lapkritį tapo 3-ąja gvardijos kavalerijos divizija. 1941 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. atliko kelis reidus vokiečių kariuomenės užnugaryje Smolensko apylinkėse ir Pamaskvėje.
Nuo 1941 m. gruodžio vadovavo 2-ajam gvardijos, nuo 1942 m. balandžio – 5-ajam, nuo birželio – 3-ajam gvardijos, nuo 1943 m. lapkričio – 4-ajam gvardijos korpusams. 1943 m. lapkričio mėn. I. Plijevas ėmė vadovauti 1-ajai kavalerijos mechanizuotajai grupei.
Vadovavo junginiams Maskvos ir Stalingrado mūšiuose, Melitopolio, Odesos, Baltarusijos, Budapešto, Prahos operacijose. Už vadovavimą kariuomenei mūšiuose dėl Odesos ir forsuojant Pietinį Bugą I. Plijevui suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

TSRS-Japonijos karo metu 1945 m. Chingano-Mukdeno operacijoje vadovavo kavalerijos mechanizuotajai grupei. Už pasiekimus triuškinant Japonijos Kvantuno armiją apdovanotas antruoju Aukso Žvaigždės medaliu.

Nuo 1946 m. birželio vadovavo 9-ajai mechanizuotajai armijai Pietinėje kariuomenės grupėje, nuo 1947 m. vasario – 13-ajai armijai Priekarpatės karinėje apygardoje, nuo 1949 m. balandžio – 4-ajai armijai Užkaukazės karinėje apygardoje.
1949 m. baigė Aukštuosius akademinius kursus prie Generalinio štabo akademijos.
1955-1958 m. Šiaurės Kaukazo karinės apygardos vado pirmasis pavaduotojas, nuo 1958 m. balandžio iki 1968 m. – Šiaurės Kaukazo karinės apygardos vadas. Jam būnant šiose pareigose 1962 m. birželio 2 d. jo vadovaujamos karinės apygardos daliniai slopino streiką Novočerkaske (Novočerkasko įvykiai).

Karibų krizės metu I. Plijevas vadovavo TSRS kariuomenės grupuotei Kuboje.
Nuo 1968 m. birželio buvo karinis inspektorius, TSRS Gynybos ministerijos Generalinės inspekcijos grupės patarėjas.

Palaidotas Vladikaukaze. Vladikaukaze, Tereko krantinėje prieš Vladikaukazo meriją stovi paminklas I. Plijevui. Ant kai kurių Šiaurės Osetijos uolų dažais nupiešti spalvingi I. Plijevo portretai.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]