Ignas Budrys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ignas Budrys (1933 m. gruodžio 25 d. Grigaičiai, Plungės valsčius1999 m. sausio 29 d. Vilnius) – Lietuvos dailininkas akvarelininkas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1959 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19601965 m. dėstė Vilniaus vaikų dailės mokykloje ir Lietuvos dailės institute.

Nuo 1959 m. dalyvavo parodose, 19601994 m. surengė apie 20 individualių parodų. Sukūrė savito stiliaus lyriškų ir dramatiškų, įtaigių lietuvių bruožų peizažų, teminių kompozicijų (ciklai „Senasis Vilnius“ 19611983 m. ir 19881993 m., „Žemaitija19621973 m., „Eglė žalčių karalienė“ 19641979 m., „Lietuva - mano džiaugsmas ir skausmas“ 19891993 m.), portretų (Antanas Švažas, 1962 m., Jonas Graičiūnas, 1964 m. ir 1983 m.), natiurmortų („Natiurmortas su dievukais“ 1964 m.). Kūriniams būdinga sodrus koloritas, ryškus kontūrinis piešinys, laisvas platus potėpis, meistriška technika.[1] Nuolatinę jo darbų ekspoziciją turi parengęs Žemaičių dailės muziejus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aleksandras Indriulaitis. Ignas Budrys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 562 psl.