Ifigenija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Ifigenija“ (1871)
Aturoius Anzelmas Feurbachas

Ifigenija (gr. Ιφιγένεια) – graikų mitologijos veikėja, achajų vado Trojos kare Agamemnono ir Klitemnestros duktė, Kasandros ir Oresto sesuo.

Pranašui patarus Agamemnonas sutiko paaukoti dukterį deivei Artemidei, kad ši pasiųstų palankius vėjus ir achajų laivai galėtų išplaukti į Troją. Aukojimo metu Artemidė pakeitė Ifigeniją stirna, ją pačią nugabeno į Tauridę ir paskyrė savo šventyklos žyne.

Mitas atspindi senovės paprotį aukoti dievams žmones. Mitą apie Ifigenijos aukojimą pirmasis aprašė graikų poetas Homeras.

Antikos dramaturgai Aischilas, Euripidas, Sofoklis ir vėlesnių epochų rašytojai Žanas Rasinas, Johanas Volfgangas Gėtė naudojo šį mitą savo kūrinių siužetams.