Hotano karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Khotana
Hotanas
Kinijos vasalė (78–II a.; 632–670; 692–???)
Tibeto vasalė (670–692)
Blank.png
224 m. pr. m. e. – 1006 m. Blank.png
Location of
Karalystė (žalia) III a.
Sostinė Hotanas
Valdymo forma Monarchija
Era Senovė
 - Legendinis įkūrimas 224 m. pr. m. e.
 - Nukariauja Karachanidai 1006 m. m.

Hotano karalystė – valstybė, egzistavusi III a. pr. m. e.–XI a. Tarimo baseino pietvakarinėje dalyje. Jos svarbiausias miestas ir sostinė buvo Hotanas, tačiau nuo pirmųjų mūsų eros amžių ji valdė ir kitus svarbius prekybinius Šilko kelio miestus.

Pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kharošthi bei brahmi raštu rašytuose vietiniuose įrašuose karalystė, kaip ir pats miestas, vadinama Khotana ar Hvatäna. Indijoje sanskritu ji buvo įvardijama kaip Gaustana. Kinų šaltiniuose ji vadinama Jutianu (kin. 于闐, 于窴, 於闐, pinyin: Yutian). Pietiniai karalystės kaimynai tibetiečiai valstybę vadino Li (tibet. ལི་ཡུལ་ ) arba „Raudonųjų gluosnių mišku“ (tibet. ལྕང་ར་སྨུག་པོ་ ), o jos sostinę – Huten ar Huden.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės Hotanas[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologiniai duomenys rodo, kad Hotano gyvenvietė buvo gyvenama nuo senovės. Karalystės įkūrimo data legendos laiko 224 m. pr. m. e. Anot legendų, ją įkūrė Indijos Maurijų dinastijos karalius Ašoka. Ši legenda parodo nuo seno egzistavusius kultūrinius ryšius su Indijos subkontinentu. Jie buvo palaikomi per prekybinius kelius per Pamyro kalnus ir Kašmyrą. Jau I a. pr. m. e. Hotano karalius priėmė iš Indijos atėjusį budizmą.

Nuo II a. pr. m. e. Hotanas buvo minimas ir Kinijos šaltiniuose: Jutiano karalystė minima tarp 36 vakarų valstybių. Vėlyvoji Han istorija rašo: „pagrindinis Jutiano karalystės centras yra Sičengo miestas (Jotkano archeologinė vietovė). Ji yra 5300 li nuo Lukčuno ir 11700 li nuo Luojango. Jame yra 32 tūkstančiai šeimų, 83 asmenys ir daugiau nei 30 tūkst. vyrų, galinčių valdyti ginklą“.

I mūsų eros amžiuje Hotanas kovojo su gretimomis karalystėmis, ir pagrindinis jo priešas buvo Jarkendas. 56 m. Jarkendo armija nusiaubė miestą, ištrėmė karalių Juliną ir vietoj jo į sostą pasodino savo brolį Veiši. Tačiau Hotanas atsikeršijo savo priešui ir netrukus konsolidavo valdžią regione, pajungdamas mažus miestus valstybes. Tokiu būdu jis kartu su Šanšanu rytuose dalijosi pietinį Tarimo baseino pakraštį.

Kinijai Hotano kontrolė buvo svarbi, todėl ji užgrobė karalystę 78 m., bet jau 105 m. ši atgavo nepriklausomybę. Dar kartą Hotanas užkariautas 127 m., ir buvo įjungtas į Vakarų teritorijų protektoratą iki pat II a. II pusės. Per šį laikotarpį Hotanas absorbavo gretimą Kerijos karalystę rytuose. Nepaisant Kinijos įtakos, Hotanas aktyviai dalyvavo ir Vidurinės Azijos reikaluose: pvz. minimas Hotano karaliaus dalyvavimą kušanų karo žygiuose Indijoje 127 m..

Viduramžių Hotanas[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Žinomų karalių sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

RturkestanasOrn.PNG
Rytų Turkestano istorija
36 vakarų valstybės (Tocharai)
Han dinastija (Vakarų teritorijos)
Šilko kelio valstybės:
Gaočangas, Šanšanas, Kučia, Jutianas, Šule, Janči
Tangų dinastija (Ansi)
Uigūrų kaganatas
Karachodža, Karachanidai
Karakitajai
Čagatajaus ulusas
Mogulistanas > Mogulija
Džungarų chanatas
Čing dinastija
Kašgarija, I IRTR, II IRTR
KLR (Sindziangas)
Rytų Turkestano istoriniai regionai:
Altišahras, Džungarija, Turfanas, Ilio slėnis
Vardas Valdymo trukmė Valdymo pradžia
Yulin prieš 56 m.
Xiumo Ba 60
Guangde 61
Vidžaja Kriti iki 127
Fangqian iki 129
Jian iki 151
Anguo 151
秋仁 (25) 446
婆罗二世 (6) 471
散瞿罗摩三世 (23) 477
舍都罗 (30) 500
尉迟? (30) 530
尉迟? (30) 560
卑示练 (30) 590
尉迟屋密 (22) 620
伏阇信 (23) 642
伏阇雄 (26) 665
尉迟璥 (33) 691
尉迟眺 (1) 724
伏师战 (11) 725
伏阇达 (4) 736
尉迟珪 (5) 740
尉迟胜 (18) 745
尉迟曜 (27) 764
尉迟诘 (38) 791
尉迟迟耶 (15) 829
尉迟南塔 (15) 844
尉迟佤那 (29) 859
尉迟毗讫罗摩 (24) 888
尉迟僧乌波(李圣天) 同庆(38)
天兴(14)
天寿(4)
912
庚戌 950
癸亥 963
尉迟苏拉(李从德) 天尊(11) 967
尉迟达磨 中兴(8) 978
尉迟僧伽罗摩 (13) 986
尉迟萨格玛依 (7) 999