Hobitas (1937 knyga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Hobitas“ lietuviškai

„Hòbitas“Džono Ronaldo Ruelio Tolkino kūrinio, pirmąkart išleisto 1937 m. rugsėjo 21 d., pavadinimas. Hobitai taip pat yra šiame kūrinyje pirmą kartą paminėta išgalvota padermė. Jie dalyvauja ir kituose Tolkino veikaluose. Į lietuvių kalbą „Hobitas“ išverstas 1985 m. (vertė Bronė Balčienė).

Knyga[taisyti | redaguoti kodą]

Tolkinas yra rašęs, kad knygą pradėjo rašyti visai atsitiktinai (nors neaišku, ar ši legenda tikra). 1928 m. vasarą, taisydamas egzaminų darbus, ant tuščio lapo Tolkinas, pagautas įkvėpimo, užrašė sakinį: „In a hole in the ground, there lived a hobbit“ – „Oloje po žeme gyveno hobitas“. Ne vienerius metus jis tęsė šią istoriją, kurią parašęs skaitė savo vaikams. 1932 m. žiemą rankraštį skaitė geras Tolkino draugas K. S. Liuisas (C. S. Lewis). Vienas buvęs Tolkino studentas įtikino pažįstamą Susan Dagnall, dirbusią leidykloje Allen and Unwin, peržiūrėti knygą. „Hobitą“ recenzavo dešimtmetis leidėjo sūnus Raineris Unvinas (Rayner Unwin). Jis rašė: „Knyga turėtų patikti visiems vaikams nuo penkerių iki devynerių metų.“ Tačiau kai „Hobitas“ buvo išleistas, pasirodė, kad jį mielai skaito ir suaugusieji. Skaitytojai ėmė reikalauti „ko nors daugiau apie hobitus“, ir taip prasidėjo „Žiedų valdovo“ rašymas.

1938 m. kovo 1 d. „Hobitas“ taip pat išleistas JAV leidyklos Houghton-Mifflin. Šiame leidime buvo spalvotų Tolkino pieštų iliustracijų. Britiškuose leidimuose iliustracijos buvo juodai baltos.

Nors iš pradžių Tolkinas „Hobitą“ rašė kaip paprastą pasakaitę ir neketino šios istorijos sieti su savo mitologijomis (žr. Tolkinas), iš jų į „Hobitą“ prasprūdo keletas detalių: elfai, Gondolinas ir kt. Už tokių elementų kaip Raganius, slibinas, Golumas ir Žiedas Tolkinas užsikabino rašydamas „Žiedų valdovą“.

„Hobitui“ Tolkinas naudojo ir kitus šaltinius. Pavyzdžiui, nykštukų vardai paimti iš Vyresniosios Edos giesmės VöluspáDvergų sąrašo“ – Dvergatal. Iš čia atėjo ir vardas Gendalfas. Tolkinas jį laikė „nenykštukišku“ ir interpretavo kaip „elfo šmėklą su (magiška) lazda“ („Nebaigtosios sakmės“).

Nors paprastai „Hobitas“ skaitomas kaip vaikiška knyga, kaip ir kiekvienoje pasakoje, čia esama įvairių religinių bei mitologinių motyvų, kai kurie veiksmai simboliški. Pavyzdžiui, Bilbo nuotykiai urvuose gali būti interpretuoti kaip pérėjimo ritualas (iniciacija).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Hobitas Bilbas Beginsas (Bilbo Baggins) gyvena Grafystėje (Shire), Hobitono (Hobbiton) miestelyje, Begende (Bag End). Jis – padorus hobitas, niekada nesiveliantis į jokius nuotykius. Tačiau kartą pas jį apsilanko išminčius Gendalfas, o paskui jį – trylika nykštukų: Torinas Ąžuolskydis (Oukenšildas), Oinas, Gloinas, Dvalinas, Balinas, Bifuras, Bofuras, Bomburas, Filis, Kilis, Doris, Noris ir Oris (Thorin Oakenshield, Oin, Gloin, Dwalin, Balin, Bifur, Bofur, Bombur, Fili, Kili, Dori, Nori, Ori). Bilbas pusiau norom, pusiau nenorom tampa keturioliktuoju kompanijos nariu ir keliauja drauge su nykštukais į Vienišąjį Kalną, kuriame kadaise gyvavo nykštukų karalija, valdoma Torino senelio Troro. Karalystė žlugo, kai kalną užgrobė slibinas Smogas (Smaug) – kompanijos užduotis yra išvyti Smogą, atgauti lobį ir sugrąžinti valdas Torinui. Jiems tai pasiseka padaryti, tačiau ne be nuotykių ir ne be kitų veikėjų pagalbos. Nykštukai, Gendalfas ir Bilbas keliauja pas Elrondą į Rivendeilą, papuola į goblinų urvus (Bilbas turi sužaisti mįslių žaidimėlį su paslaptingu padaru Golumu), paskui apsilanko Beorno namuose, miško elfų karaliaus kalėjimuose, Ežero mieste. Galiausiai viskas baigiasi Smogo mirtimi (slibinas krenta nuo Esgaroto miesto kario Bardo strėlės) ir dideliu mūšiu tarp nykštukų, žmonių ir elfų pajėgų, prieš kurias stojo goblinai su vargais. Šis mūšis pavadintas 'Penkių armijų mūšiu'.

Dvi versijos[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pirmajame „Hobito“ leidime Golumas pats pasiūlo atiduoti Bilbui savo magišką žiedą, jei šis laimės žaidimą. Tai buvo nesuderinama su vėliau atsiradusia „Žiedų valdovo“ koncepcija. Tolkinas iš pradžių mėgino prie „Hobito“ versijos derinti „Žiedų valdovą“, tačiau jam nesisekė, todėl nusprendė perrašyti penktąjį „Hobito“ skyrių „Mįslės tamsoje“. Ši antroji skyriaus versija pasirodė visuose vėlesniuose „Hobito“ leidimuose.

Šios dvi egzistuojančios versijos paaiškintos ir „Žiedų valdove“: esą Bilbas pirmąją išgalvojęs, nes jį veikęs Žiedas. Tikrąją istoriją Bilbas papasakoja Frodui, o vėliau ir Pasitarime pas Elrondą, nors Gendalfas tiesą buvo iškvotęs anksčiau.

Pirmajame leidime taip pat buvo minimas žodis gnomas. Anksčiau šiuo žodžiu Tolkinas vadino savo mitologijų elfų noldų (Ñoldor) klaną. Šį žodį Tolkinas siejo su graikų kalbos žodžiu gnosis (žinija, žinios, išmintis). Tačiau šis žodis taip pat turėjo sąsajų su žemės elementalu (gnomus šitaip mini Paracelsas), todėl vėlesniuose leidimuose žodis „gnomas“ pakeistas.

Įtaka[taisyti | redaguoti kodą]

„Hobitas“ buvo ir tebėra skaitomas visame pasaulyje. Po to, kai knyga sulaukė netikėto populiarumo, Tolkinas sėdo rašyti dar labiau išgarsėjusios knygos – „Žiedų valdovo“.

1968 m. BBC transliavo radijo pjesę pagal „Hobitą“. Televizinė animacinė „Hobito“ ekranizacija pasirodė 1977 m. Šiuo metu kuriama Piterio Džeksono vaidybinė „Hobito“ versija. Pagal knygą sukurta keletas video žaidimų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.