Himjaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
دمملكة حِمْيَر
Mamlakat Himyâr
Himjaro karalystė
karalystė
Blank.png
110 m. pr. m. e. – 520 m. Blank.png
Location of Osmanų imperija
Karalystės teritorija (III a.)
Sostinė Zafaras
Kalbos himjaritų
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Karalystės įkūrimas 110 m. pr. m. e.
 - Užkariavo Aksumo imperija 520 m. m.

Himjaras (Himyâr) - Senovės Jemeno istorinė valstybė, egzistavusi II a. pr. m. e.-VI a. Valstybės pradžia buvo pietvakarių Jemene, tačiau klestėjimo laikais ji valdė visą Jemeno teritoriją.

Valstybės tauta buvo vadinama himjaritais, todėl valstybė dar vadinta Himjaritų karalyste, graikų šaltiniuose žinoma kaip Homeritų karalystė.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji Himjaro imperija (II a. pr. m. e. - I a.)[taisyti | redaguoti kodą]

Homeritų karalystė ir svarbiausi miestai I a.

Himjaritai paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. kūrėsi vakarinėse nederlingose Jemeno pakrantėse, kurias anksčiau kontroliavo Saaba. Jie siaubė nusilpusią Saabą, kol galutinai įsitvirtino viename jos miestų - Zafare. Čia himjaritai sukūrė Himjaro karalystę, iš kurios vykdė tolimesnius užkariavimus: prieš pat mūsų eros pradžią Himjaras galutinai nukariavo Saabą, Katabaną, Mainą ir vakarines Hadramauto teritorijas. Ši sukurta imperija vadinama Pirmąja Himjaro imperija.

Nuosmukis (II a.)[taisyti | redaguoti kodą]

Erų sandūroje Himjarą siekė užkariauti Romos imperija, tačiau po Maribo apgulties romėnams nepasisekė. Vis dėlto, Romos įsigalėjimas šiaurėje, jos vykdoma prekybinių kelių kontrolė, svarbaus uosto Adeno sunaikinimas, besikeičianti jūrų prekyba lėmė lėtą Senovės Jemeno silpimą.

Šie procesai, auganti Aksumo imperija už Raudonosios jūros, o taip pat klajoklių antpuoliai lėmė Himjaro imperijos skilimą II a. Tuo metu vėl atsikūrė Saaba, Katabanas. Labai sustiprėjo Hadramautas, kuris užkariavo Katabaną netrukus po jo nepriklausomybės. Raudonosios jūros pakrantes ir Mainą tuo metu ėmė kontroliuoti Etiopija (Aksumas).

Antroji Himjaro imperija (200-517 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

III a. Himjaro galios vėl sustiprėjo, ir iki IV a. valstybė iš naujo suvienijo visą Senovės Jemeną, įskaitant ir Hadramautą. Valdovai titulavosi Saabos, zu-Raidano, Hadramauto ir Jemeno karaliais, ir tai buvo pirmasis istorijoje pilnas Jemeno suvienijimas.

Nors apie 340 m. Antroji Hadramauto imperija patyrė invazijas iš Aksumo, bet apie 375 m. Malkikaribas Juhanimas atkūrė tvarką. Ši imperija, egzistavusi iki VI a., priėmė naują religiją iš šiaurės - Judaizmą.

Himjaras laikinai sugebėjo užvaldyti visą Arabiją, naudodamasis klajoklėmis gentimis, Ghasanidais, Lachmidais ir kitomis, kurios valdė milžiniškus plotus ir formaliai priklausė Himjarui.

Apie 520 m. valstybę užėmė Aksumo imperija, taip pabaigdama jos egzistenciją.

Kultūra ir visuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Jemenas-orn.png
Jemeno istorija
Jemeno priešistorė
Senovės Jemenas:
Ausanas, Saaba, Mainas, Katabanas, Hadramautas
Himjaras
Aksumas > Sasanidai
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Zaidi imamatas (Rasidai)
Zijadidai > Nadžahidai > Sulaihidai > Zuraidai > Hatimidai > Ajubidai > Rasulidai > Tahiridai > Osmanų imperija
Zaidi imamatas (Kasimidai)
Šiaurės Jemenas:
Osmanai > Jemeno kar. > JAR
Pietų Jemenas:
Adeno Protektoratas > PAF, PAP > PJLR
Suvienytas Jemenas

Po Saabos užkariavimo Himjaro kultūros bruožai (valdovų titulai, raštas, kalba, architektūra ir menas) buvo didele dalimi paveldėti iš Saabos. Vėlesniu laikotarpiu Himjarui didelę įtaką darė judaizmas.

Valdovai[taisyti | redaguoti kodą]