Hepatitas A

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hepatitas A (lot. Hepatitis A) – tai virusinė infekcija, kuri pažeidžia žmogaus kepenis. Paprastai ji nėra grėsminga gyvybei. Hepatitą A sukelia hepatito A virusas. Hepatitas A yra labai užkrečiamas. Ligos sukėlėjas patenka į virškinamo sistemą su užkrėstu maistu, vandeniu, per neplautas rankas, kurie prieš tai buvo sąlytyje su fekalinėmis medžiagomis, arba per kontaktą šeimoje su hepatito A virusu. Hepatitu A užsikrėsti galima geriant nevirintą vandenį, ar suvalgius vaisius bei daržoves nuplautas nevirintu vandeniu, mėgaujantis termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis, buitinio kontakto metu (pvz., naudojantis tais pačiais indais ir kt.).

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Virusinis hepatitas A pasižymi ilgu inkubaciniu ligos periodu (trunka 2-6 savaites). Ligos simptomai: karščiavimas, silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, pageltusi oda, akių baltymai, šviesios išmatos, tamsus šlapimas, padidėjusios kepenys. Virusinis hepatitas A gali būti ir besimptomis, tad žmogus pats nežinodamas gali persirgti hepatitu ir išplatinti virusą. Persirgus sunkia ligos forma, išsivysto kepenų veiklos nepakankamumas.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Specifinio priešvirusinio gydymo nėra. Paprastai pasveikstama per dvi savaites ar kelis mėnesius, ši liga nepereina į lėtinį hepatitą. Žmogus, persirgęs virusiniu hepatitu A, įgyja pastovų imunitetą prieš hepatito A virusą ir daugiau šia liga neserga. Tačiau yra pacientų, kurie hepatito A virusa perserga sunkiai ir tada išsivysto ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas ir kartais gali būti reikalinga kepenų transplantacija.

Skiepai[taisyti | redaguoti kodą]

Apsisaugoti nuo šios ligos galima pasiskiepijus vakcina nuo hepatito A.

Šiuo metu Lietuvoje hepatitas A yra suvaldytas, tačiau galutinai neišnykęs, ir didelė gyventojų dalis yra imli šiam virusui. Išlieka reali viruso protrūkio galimybė, nes, pvz., Lietuvoje kol kas nėra aktyvių įpročių skiepytis maisto pramonės darbuotojams. Prieš metus Latvijoje kilęs hepatito A protrūkis prasidėjo žuvies restorane, kur dirbo užsikrėtęs virėjas; liga išplito greitai ir gana plačiai.

Skiepai nuo hepatitu A ypač aktualūs:

  • keliaujant į karšto klimato šalis: Afriką, Aziją, Viduržemio jūros šalis, Artimuosius rytus, Vidurinę ir Pietų Ameriką;
  • kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus ar vietoves, kuriose sunku laikytis įprastų higienos standartų;
  • žmonėms, kurie dėl profesijos patiria didesnį pavojų užsikrėsti: ypač medicinos personalui ligoninėse, žmonėms, dirbantiems su maisto produktais, gėrimais ar kanalizacijos vandenimis.
  • žmonėms, besigydantiems nuo chroniškų kepenų ligų. Skiepai yra pagrindinė profilaktinė priemonė prieš hepatitą A; pasiskiepyti reikėtų likus mažiausiai dviem savaitėms prieš planuojant patekti į padidintos rizikos aplinką. Hepatito A vakcina naudojama nuo 1992 metų, todėl šiuo metu garantuojama apsauga siekia apie 10-15 metų, nors reali apsauga turėtų siekti net iki 40 metų. Įrodyta, kad vakcina yra saugi, jos efektyvumas siekia 95 proc. Skiepui naudojama negyvo hepatito A viruso vakcina, skiepijama dviem dozėmis. Lietuvoje nėra įvestas visuotinis vaikų skiepijimas nuo hepatito A, šiuo klausimu intensyviai diskutuojama. Tokia praktika taikoma Izraelyje, kai kuriose JAV valstijose. Šiuo metu Lietuvoje hepatito A vakciną rekomenduojama skiepyti prieš vaikui pradedant dažniau kontaktuoti su kitais vaikais, pavyzdžiui, lankyti vaikų darželį. Antroji dozė turėtų būti įskiepyta praėjus pusmečiui arba dvejiems metams po pirmosios dozės. Hepatito A vakcina yra saugi ir gerai toleruojama. Po vakcinacijos gali pasireikšti lengva vietinė reakcija (paraudimas, truputėlį pakilusi temperatūra). Alerginės reakcijos pasireiškia itin retai.