Virusinis hepatitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hepatito A paplitimas. Tamsiai raudona: didelis, raudona: vidutinis – didelis, geltona: mažas – vidutinis, pilka – mažas.
Hepatito B paplitimas. Raudona: didelis, oranžinė: vidutinis, geltona: mažas.

Virusinis hepatitas, arba Botkino liga (lot. hepatitis viralis, morbus botkini) – liga, pažeidžianti kepenis. Sukelia keli skirtingi virusai. Skiriami du ligos variantai:

  • infekcinis hepatitas, arba hepatitas A – plinta peroraliniu ir oro - lašeliniu būdu.
  • seruminis hepatitas, arba hepatitas B – užsikrečiama parenteraliai. Žinoma ir trečioji hepatito sukėlėjų grupė – hepatitas C, dar vadinamas hepatitu po kraujo perpylimo.

Tai viena iš dažniausių infekcinių ligų. Infekcijos šaltinis – žmogus. Hepatitinė infekcija užkrečia kepenis, todėl gali sutrikti jų veikla, atsirasti kepenų vėžys, ištikti mirtis.

Hepatito A užkrato šaltinis – sergantis žmogus. Virusas, išsiskyręs su išmatomis, užkrečia dirvožemį, vandenį, maistą, buities reikmenis, rankas. Dažniausiai suserga vaikai ir jauni žmonės, būna ligos protrūkių, ypač rudenį. Sergamumas padažnėja periodiškai kas 3-5 metai. Motinos antikūnai pereina per placentą naujagimiui ir apsaugo jį nuo ligos maždaug vienerius metus.

Hepatito B užkrato šaltinis – lėtiniu hepatitu sergantys ligoniai ir besimptomiai viruso nešiotojai. Virusas plinta pro pažeistą buityje odą bei gleivinę, darant gydomąsias procedūras nepakankamai steriliais instrumentais, perpilant infekuotą kraują ar jo komponentus. Užkratas plinta lytiniu būdu, per placentą perduodamas vaisiui.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Skiepai nuo hepatito A[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje hepatitas A yra suvaldytas, tačiau galutinai neišnykęs, didelė gyventojų dalis yra imli šiam virusui. Išlieka reali viruso protrūkio galimybė.

Pagrindinė profilaktinė priemonė prieš hepatitą A yra skiepai. Hepatito A vakcina naudojama nuo 1992 metų. Įrodyta, kad vakcina yra saugi, jos efektyvumas siekia 95% . Skiepui naudojama užmušta virusinio hepatito A viruso vakcina, skiepijama dviem dozėmis. Lietuvoje nėra įvestas visuotinis vaikų skiepijimas nuo hepatito A, šiuo klausimu intensyviai diskutuojama. Tokia praktika taikoma Izraelyje, dalyje JAV valstijų.

Šiuo metu Lietuvoje hepatito A vakcina rekomenduojama skiepyti prieš vaikui pradedant dažniau kontaktuoti su kitais vaikais, pavyzdžiui, lankyti vaikų darželį. Taip pat pasiskiepyti vakcina nuo hepatito A rekomenduojama ir į endemines hepatito A šalis vykstantiems Lietuvos gyventojams. Vykstantieji svetur pasiskiepyti nuo hepatito A turėtų likus mėnesiui iki kelionės, jog užtektų laiko susidaryti imunitetui. Antroji dozė turėtų būti įskiepyta praėjus pusmečiui arba dvejiems metams po pirmosios dozės.

Hepatito A vakcina yra saugi ir gerai toleruojama. Po vakcinacijos gali pasireikšti lengva vietinė reakcija (paraudimas, truputėlį pakilusi temperatūra). Alerginės reakcijos pasireiškia itin retai.

Skiepai nuo hepatito B[taisyti | redaguoti kodą]

Vakcina nuo hepatito B užtikrina ilgalaikį imunitetą, o jei paskiepyto asmens organizme liaujasi cirkuliavę anti-HB antikūnai, organizmo apsaugą užtikrina imuninės atminties mechanizmai. Dėl šios priežasties sustiprinamoji vakcinos dozė nėra reikalinga.

Lietuvoje ūmių susirgimų hepatitu B nėra užfiksuojama daug, tačiau tam įtakos turi faktas, jog esant begeltei hepatito B formai, liga nėra diagnozuojama.

Geriausia skiepyti dar paauglystės nesulaukusius vaikus, nes taip užtikrinama geresnė ilgalaikės imuninės trukmė (citata). Skiepyti jau užsikrėtusius asmenis galima, tačiau nėra tikslinga. Lietuvoje nėščiosios dažniausiai nėra tiriamos dėl galimo užsikrėtimo hepatitu B, dėl to tikslinga skiepyti ką tik gimusius kūdikius. Geriausia, jog jie būtų paskiepyti per 12 pirmųjų gyvenimo valandų.

Kūdikių skiepijimas vakcina nuo hepatito B Lietuvoje pradėtas 1998 m., o 12 – 13 metų vaikų – 2002 metais. Pastarąjį skiepą apmoka valstybė. Egzistuoja ir vyresnių asmenų skiepijimas nuo hepatito B, tačiau jis nekompensuojamas valstybės. Įskiepijus pilną vakcinos kursą – 3 vakcinos dozes – imunitetas įgyjamas 15 metų ar daugiau.

Keliautojų skiepijimas nuo hepatito A ir B[taisyti | redaguoti kodą]

Augant turizmo mastams ir plečiantis kelionių geografijai infekcijos plinta dar sparčiau. Prieš keliaujant į svečias šalis būtina pasitarti su gydytoju, kad jis nustatytų individualią riziką užsikrėsti virusinėmis ligomis ir rekomenduotų apsaugos priemones. Skiepai – viena efektyviausių tokių priemonių. Ruošiantis kelionei rekomenduojama pas gydytojus apsilankyti likus mėnesiui ar daugiau, nes imunitetas nesusidaro iš karto ir po skiepijimo turi praeiti tam tikras laiko tarpas.

Svarbu žinoti, kad keliaujantiems asmenims skiepijimo schema sudaroma individualiai. Sprendžiant apie reikiamus skiepus atsižvelgiama į tai, ar reikalinga revakcinacija nuo tam tikrų ligų, kokia užkrečiamos ligos rizika, keliaujančiojo amžius ir sveikatos būklė, kelionės tikslas ir trukmė ir t. t. Jei keliauja vaikai, reikia patikrinti, ar jie yra paskiepyti visais Lietuvos vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje esančiais skiepais.

Skiepai keliaujantiesiems yra skirstomi į tris grupes: planinius, rekomenduojamus ir privalomuosius. Skiepai nuo virusinio hepatito A ir virusinio hepatito B priskiriami rekomenduojamų skiepų grupei.

Hepatitas A ir hepatitas B yra paplitę visame pasaulyje, išskyrus kai kurias šalis Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Vakarų Europoje, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją. Hepatitas A nėra paplitęs Japonijoje, o hepatitas B – Naujojoje Zelandijoje.

Hepatitas A yra viena dažniausiai pasitaikančių užkrečiamųjų ligų ir yra itin pavojinga vykstantiems iš labiau išsivysčiusių šalių į menkiau išsivysčiusias. Hepatitas A ypač paplitęs Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Viena priežasčių – klimato sąlygos, kita – minėtose šalyse nėra susiformavę higienos įpročiai.

Neturint imuniteto šiai infekcijai ir nuvykus į šalis, kuriose hepatitas A labiau paplitęs, iškyla didelė grėsmė ja užsikrėsti bei, grįžus namo, užkrėsti ir artimuosius. Hepatito A grėsmė itin didelė keliaujantiems Lietuvos gyventojams, nes sergamumas šia liga šalyje yra pasiekęs itin žemą lygį, todėl didelė visuomenės dalis yra imli virusui.

Į didžiausią rizikos grupę patenka keliaujantys asmenys, kurie svečioje šalyje gyvena patalpose, kuriose yra blogos sanitarinės sąlygos, neturi galimybės įsigyti saugų geriamąjį vandenį.

Lietuvoje vakcina nuo hepatito A vartojama nuo 1992 metų ir rekomenduojama visiems, vykstantiems į endemines hepatito A šalis. Vakcina yra saugi ir efektyvi, ja skiepijama likus mėnesiui iki kelionės. Pakartotinai skiepijama po pusės metų ir po dvejų metų. Po tokios skiepijimo schemos imunitetas užtikrinamas 10 metų.

Rizika keliaujant endeminėse hepatito B šalyse užsikrėsti šiuo virusu didelė, ypač žmonėms, kurie kontaktuoja su kitų žmonių organizmo skysčiais ir krauju bei žmonėms, turintiems nesaugių lytinių santykių. Be to, besivystančiose šalyse hepatitu B galima užsikrėsti ir tiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, per odoje esančius įtrūkimus ar žaizdeles.

Daugumai keliautojų dėl hepatito B vakcinos neturėtų iškilti problemų, nes Lietuvoje ja, pagal skiepų kalendorių, yra skiepijami ką tik gimę kūdikiai. Nepaskiepytiems asmenims, ketinantiems keliauti į endemines hepatito B šalis, itin rekomenduotina pasiskiepyti. Tokiu atveju yra skiriama 3 skiepų schema: praėjus mėnesiui po pirmosios vakcinos dozės skiriama antroji, o trečioji – praėjus pusei arba visiems metams.

Taip pat, priklausomai nuo to, kur keliaujama, gali būti vertinga iš karto pasiskiepyti sudėtine hepatito A ir hepatito B vakcina.

Twinrix vakcina[taisyti | redaguoti kodą]

Twinrix – vakcina nuo hepatito A ir hepatito B. Twinrix Adult vakcina turėtų pasiskiepyti neimunizuoti suaugusieji ir paaugliai nuo 16 metų. Vakcina yra administruojama trimis dozėmis: praėjus mėnesiui po pirmosios dozės, ir praėjus pusei metų po antrosios dozės. Praėjus metams po paskutinės dozės rekomenduojama įskiepyti dar vieną dozę. Suaugusiems ir paaugliams nuo 16 metų rekomenduotina 1,0 ml dozė.

Vakcina kontraindikacijų turi nedaug, tačiau sergantiems ūmine karščiavimą sukeliančia liga skiepus šia vakcina reikėtų atidėti. Imunitetas nuo hepatito A ir B įgyjamas per 2 – 4 savaites.

Twinrix vakcinos pirmtakai – Havrix ir Engerix-B vakcinos.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vytautas Usonis (2010). Vakcinos ir skiepijimas. Homo Liber, Vilnius
  • T. Samandari et al (2007). Differences in response to a hepatitis B vaccinebooster dose among Alaskan Children and adolescents vaccinated during infancy. Pediatrics; 120(2):e373-38.

Vikiteka