Heleris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
1 heleris. Austrija (Habsburgų monarchija), 1765 m.

Heleris (vok. Heller, Haller) – 1/2 pfenigo vertės vokiška moneta, pavadinta pagal Halės, kuri dabar yra Švabijos Halis (vok. Schwäbisch Hall), miestą. Helerius pradėjo kaldinti XIII a. pradžioje, tuomet jie buvo sidabriniai pfenigai (Häller Pfennig).

Žodį heleris dažnai naudojo kaip mažo nominalo monetų pavadinimą daugelyje Vokietijos valstybių iki 1873 m., kai suvienijus Vokietiją markė ir pfenigas tapo vienintele nacionaline Vokietijos valiuta.

Vokietijoje heleriai atgijo 1904 m., kai Vokietijos vyriausybė perėmė atsakomybę už Vokietijos Rytų Afrikos valiutą iš Vokietijos Rytų Afrikos kompanijos. Heleris tapo 1/100 rupijos dalimi vietoj pesos. kuri buvo 1/64 rupijos dalis.

Helerius kaip monetų pavadinimą naudojo Austrijoje – heleris buvo lygus 1/100 Austrijos-Vengrijos kronos, kuri buvo Austrijos-Vengrijos valiuta nuo 1892 m. iki Imperijos suirimo.

Heleriais (ček. haléř; svk. halier) vadino ir 1/100 Čekijos kronos, Slovakijos kronos ir Čekoslovakijos kronos dalį.