Hans Kelsen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Hansas Kelzenas
vok. Hans Kelsen
GuentherZ 2007-02-22 2705 Wr Akad Gym Hans Kelsen.jpg
Lenta Kelsenui atminti ant jo buvusios mokyklos sienos
Gimė: 1881 m. spalio 11 d.
Praha, Austrija-Vengrija
Mirė: 1973 m. balandžio 19 d. (91 metai)
Orinda prie Berkeley, JAV
Tėvas: Adolf Kelsen (1850-1907)
Motina: Auguste Löwy (1860-1950)
Veikla: teisininkas, vienas ryškiausių XX a. teisėtyrininkų, teisės teoretikas, teisės filosofas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Hans KelsenVikiteka

Hansas Kelzenas (vok. Hans Kelsen g. 1881 m. spalio 11 d. Praha, Austrija-Vengrija1973 m. balandžio 19 d. Orinda prie Berkeley, JAV) – teisininkas, vienas ryškiausių XX a. teisėtyrininkų, teisės teoretikas, teisės filosofas.

Kartu su Georg Jellinek bei vengru Felix Somlo pagrindė austriškąjį teisės pozityvizmą.

Hans Kelsen augo vokiškai kalbančių žydų šeimoje Prahoje (dab. Čekija). Tėvas Adolf Kelsen (1850–1907) kilęs iš Brody Rytų Galicijos (Ukraina), motina – Auguste Löwy (1860–1950) iš Jindřichův Hradec (Bohemija); dabar – miestas Neuhaus). Šeima vėliau persikėlė į Vieną. Čia Kelzenas lankė evangelišką liaudies mokyklą, Akademinę gimnaziją. 1905 m. Kelzenas dėl pragmatinių priežasčių katalikiškoje Austrijoje perėmė katalikų tikėjimą, tačiau 1912 m. grįžo prie evangeliškojo.

Kelzenas studijavo teisę Vienos universitete. 1911 m. apgynė habilitaciją (sritis – valstybinė teisė, teisės filosofija). Lankydamas seminarą Heidelbergo universitete, Kelzenas čia sutiko Georg Jellinek (1851–1911). 1912 m. vedė Margarete Bondi (1890–1973), turėjo 2 dukras – Hanna (1914–2001) ir Maria (1915–1994).

1917 m. Hans Kelsen paskirtas ekstraordinariniu profesoriumi Vienos universitete, 1919 m. ordinariniu profesoriumi.

1919 m. Kelzenas – kaip nepriklausomas ekspertas – tapo Austrijos Konstitucinio Teismo teisėju.1929-1930 m. reformuojant teismą, konstituciniu įstatymu neteko tarnybos. Socialdemokratų siūlytą pretendavimą Kelzenas atmetė, atsisakydamas būti partijos teikiamu kandidatu į teisėjo postą. Kelzenas išvyko į Vokietiją. 1930 m. – Kelno universiteto profesorius. 1933 m. dėl žydiškos kilmės turėjo emigruoti. Tapo profesoriumi Institut universitaire de hautes études internationales Ženevos universitete. 1936 m. – Prahos universitete, tačiau po nacistų grasinimų susidoroti vėl grįžo. 1940 m. išvyko į JAV, laikinai dėstė Harvardo universitete (Harvard University). 1942 m. Kalifornijos universitete, kur 1945 m. paskirtas ordinariniu profesoriumi (full professor); dėstė iki 1952 m.

Hanso Kelzeno veikalas – „Grynoji teisės teorija“ (Reine Rechtslehre) artima Neokantizmui, tapo vienu iš teisinio pozityvizmo pagrindų. Kelzeno antipodai teisėtyroje - Carl Schmitt, Hermann Heller, Rudolf Smend, grindę labiau sociologinę, kartais humanitarinę teisės sampratą.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Horst Dreier, Rechtslehre, Staatssoziologie und Demokratietheorie bei Hans Kelsen,1. Aufl., Baden-Baden: Nomos-Verl.-Ges., 1986
  • Carsten Heidemann, Die Norm als Tatsache. Zur Normentheorie Hans Kelsens, Baden-Baden: Nomos-Verl.-Ges, 1997
  • Robert Alexy, Hans Kelsens Begriff des relativen Apriori. – In: Alexy, R., Meyer, L. H., Paulson, S. L., Sprenger, G. (Hrsg.): Neukantianismus und Rechtsphilosophie, Nomos: Baden-Baden, 2002, S. 179–202.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Grynoji teisės teorija“
  • H. Kelzeno institutas Viena, Austrija
  • Svetainė apie Kelzeną
  • Svetainė apie Kelzeną
  • Peeter Järvelaid. Die Rezeption Kelsens und der Einfluss der Reinen Rechtslehre in Estland. – Hans Kelsen anderswo. Hans Kelsen abroad. Der Einfluss der Reinen Rechtslehre auf die Rechtstheorie in verschiedenen Ländern. Hrsg. von Robert Walter, Clemens Jabloner, Klaus Zeleny. Wien: Manzsche Verlags – und Universitätsbuchhandlung, 2010, S. 73-88. (Schriftenreihe des Hans Kelsen-Institut, Bd. 33)

ISBN 978-3-214-14754-9