Hamburgo tema
Hamburgo tema – tai loginės mokyklos šachmatų uždavinių tema. Priskiriama Drezdeno šachmatų kompozicijos temų grupei. Mėginimo žaidime teminio klaidinančio pėdsako grėsmę atremia juodųjų figūra. Baltiesiems, įgyvendinus paruoštą planą kliūtims įveikti, juodiesiems iškyla nauja grėsmė. Juodieji tokiu būdu, kaip mėginimo žaidime, jos nebegali atremti. Jiems tenka ta pačia figūra gintis kitaip, bet tai tik dar susilpnina jų poziciją. Hamburgo tema naudojama, sudarant trijų ir daugiau ėjimų tiesioginius šachmatų uždavinius.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ją 1914 m. pasiūlė vokiečių šachmatų kompozitorius F. Palatcas.[1]
Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hamburgo tema – loginė kombinacija, kurioje juodųjų figūra (A), neleidusi baltiesiems mėginimo žaidime įgyvendinti pagrindinio plano, vykdant jų paruoštą planą nedalyvauja. Iškilusią grėsmę atremia kita figūra (B). Tačiau, įgyvendinant pagrindinį planą figūra (A) ji vėl naudojama, nors tai pablogina juodųjų poziciją, pav.: atremiant grėsmę, ji priversta blokuoti šalia savo karaliaus esantį laukelį. Tuo pasinaudoję baltieji skelbia matą juodųjų karaliui. Laukelio blokavimas sava figūra trukdo jo pasitraukimui iš pavojaus zonos. Sprendinyje naudojama figūrų schema: A-B-A.
Vokiečių kompozitorių Vernerio Špėkmano ir Vilhelmo Masmano uždavinyje mėginimo žaidime baltieji aptinka galimą pagrindinį planą: 1. Vg3?: grasina - 2. Vg5#, bet juodųjų bokštas (A) ėjimu 1... Ba5! kliudo jį įgyvendinti. Baltieji paruošia ir įgyvendina planą, kaip šią kliūtį įveikti: 1. Kh2! grasina: 2. Vh6+ Kg4 3. Vh3#.
Juodieji nuo grėsmės gali gintis tik eidami pėstininku (B): 1…b5. Šis ėjimas užstoja 5-ąją, bet kartu atveria šachmatų lentos 6-ąją horizontalę bokštui. Apsigynę nuo galimo šacho per 5-ąją horizontalę bokštu, baltieji toliau įgyvendina pagrindinį planą 2.Vg3, grasindami 3. Vg5#. Juodieji gali per atsivėrusią 6-ąją horizontalę atremti grėsmę - 2... Bg6 (A), bet šis ėjimas jų negelbsti, nes užblokuoja juodųjų karaliaus pasitraukimo laukelį g6, kas leidžia baltiesiems kitaip skelbti matą - 3. Vh3#.
Mėginimo žaidime ir pagrindiniame plane nors ir dalyvavo ta pati figūra (bokštas), tačiau veikimo linijos buvo skirtingos; pirmuoju atveju a vertikalė, antruoju 6-oji horizontalė. Vykdant paruošiamąjį planą naudota kita figūra - pėstininkas. Uždavinys atitinka Hamburgo temos požymius.
Vokiečių kompozitoriaus Zygfrido Brėmerio uždavinyje abu klaidinančius pėdsakus juodieji paneigia bokšto ėjimais: 1. Bd4? 1…Bg6! , o 1.Žc4? ėjimu 1...Bg5!
Baltieji kliūtims įveikti paruošė planą: 1.f4! (nauja grėsmė juodiesiems) 2. Bb6+ Kxd5 3. Žc7#. Ginantis nuo jos, juodiesiems tenka eiti pėstininku f7 ir atverti 7-ąją horizontalę. Galimi du ėjimai: 1…f6, arba, 1…f5.
Pirmuoju atveju juodųjų pėstininkas laukelyje f6 užstoja 6-ąją horizontalę ir po baltųjų 2. Žc4 juodųjų bokštas nuo grėsmės 3.Bd6# ėjimu 2…Bg6 negalėtų apginti. Tačiau, atvėrus 7-ąją horizontalę, bokštui atsirado nauja galimybė gintis einant horizontale - 2….Bd7?. Vis tik šis ėjimas yra nepakankamas, nes jis užblokuoja juodųjų karaliaus pasitraukimui reikalingą laukelį d7. Tad juodiesiems matas ėjimu 3. Bc5#
Antruoju atveju, juodieji, paėję 1…f5 ir užstoję 5-ąją horizontalę, po 2.Bd4 prarado galimybę gintis ėjimu 2…Bg5. Tačiau, analogiškai pirmajam atvejui, jie gali gintis per 7-ąją horizontalę ėjimu 2…Bb7. Tai nepadeda, nes jie užblokuoja laukelį šalia karaliaus, todėl baltieji skelbia matą – 3.Bc5#. Baigiamojoje stadijoje juodųjų bokštas gindamasis vaikščiojo kita linija, nei iki baltųjų paruošiamojo plano įgyvendinimo: vietoj g vertikalės - 7-ąja horizontale. Hamburgo tema.
Libano šachmatų kompozitoriaus Edgardo Čeleby uždavinyje mėginimo žaidime baltieji aptinka du galimus teminius variantus: 1.g8Ž?, grasinant 2.Žxe7#, bet juodieji grėsmę atremia - 1…Rh4! Kitas variantas - 1.Bd8? 2.g8V, grasinant 3.Ve8#, bet juodieji po 1…Bh4 2.g8V Vg4! apsigina.
Baltieji paruošia planą, kaip įveikti juodųjų gynybą: 1.Bh8!, grasinant 2.g8V ~ 3.Ve8#. Juodieji dėl galimo pėstininko aukštinimo į valdovę priversti eiti 1…Bh4. Bet baltieji pėstininką aukština į žirgą: 2.g8Ž!. Šis ėjimas, kaip ir mėginimo žaidime, kelia grėsmę 3.Že7#. rikis nebegali gintis iš laukelio h4, nes juodieji, gindamiesi nuo grėsmės 2.g8V ir 3.Ve8# užblokavo šį, karaliaus pasitraukimui reikalingą laukelį.
Tačiau baltųjų ėjimas bokštu atvėrė juodųjų rikiui naują gynybos įstrižainę, tačiau po ėjimo 2…Rxc5 paaiškėja, kad nors grėsmė atremta, bet tai negelbsti juodųjų. Šis ėjimas dar susilpnino juodųjų padėtį, užblokuodamas karaliaus pasitraukimui būtiną laukelį c5. Be to, išlaisvino baltųjų žirgą nuo šio laukelio kontrolės. Dėl šių priežasčių baltiesiems atsirado nauja galimybė matuoti juodųjų karalių žirgu – 3.Žd8#.
Be Hamburgo temos uždavinio sprendinyje panaudotos baltųjų (1. Bh8) ir juodųjų (1….Bh4) Bristolio tema.
Švedų kompozitoriaus Stivo Bjorklundo uždavinyje figūra, atremianti baltųjų pagrindinio plano grėsmes yra valdovė. Mėginimo žaidime baltieji apčiuopia du galimus pagrindinio plano variantus: 1-asis -1.Rc4?, bet po 1… Vb1! juodieji apsigina ir 2-asis - 1.Rd3? Jį juodieji atremia ėjimu 1…Vh3!
Baltieji paruošia planą, kaip šią gynybą įveikti: 1.Re7! grasinant 2.Rf6+ Kd6 3.Že4#. Tai nauja grėsmė. Ankstesniu būdu (valdove per 1-ąją horizontalę) juodieji jos negali atremti. Lieka atverti bokštu valdovei įstrižainę. Čia galimi du variantai: 1…Bg1 ir 1… Bh2.
Pirmuoju atveju baltieji pereina į pagrindinį planą ėjimu - 2.Rc4!, grasindami 3.Žd3# / Žg6#. Valdovė nuo šių grėsmių gali apsiginti tik ėjimu 2...Ve4, bet jis užblokuoja šalia karaliaus esantį laukelį e4, be to nuo šio laukelio kontrolės dar atpalaiduoja žirgą, o tai veda prie mato juodiesiems iš kito laukelio - 3.Žd7#.
Po 1…Bh2 baltieji naudoja antrąjį pagrindinio plano variantą: 2.Rd3!, grasindami 3.Žd7#. Valdovė nuo grėsmės gali apsiginti tik ėjimu 2...Vxd5, bet jis užblokuoja šalia karaliaus esantį laukelį d5, be to, dar atpalaiduoja nuo laukelio d5 kontrolės žirgą laukelyje f4, kuris ir matuoja - 3.Žg6#. Hamburgo tema panaudota dviejuose variantuose.
|
V. Špekmanas, V. Masmanas
Themes 64 (166) 1957
|
Zygfridas Brėmeris
Die Schwalbe 1948
|
Edgardas Čeleby
Europe-Echecs 1963
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 76.
- ↑ „Speckmann, Werner; Maßmann, Wilhelm Karl Heinrich“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. lapkričio 16 d..
- ↑ „Siegfried Brehmer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. lapkričio 15 d..
- ↑ „Tchélébi, Edgard J“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 Lap. 15 d.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) - ↑ „Björklund, Stig Leopold“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. lapkričio 17 d..
- ↑ „Palatz, Franz Ferdinand Ludwig“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 17 d..