Haleakala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Haleakala
Haleakala crater.jpg
Šalis Havajai Havajai, JAV
Koordinatės 20°42′N 156°15′W / 20.7°N 156.25°W / 20.7; -156.25
Aukštis: 3055 m
Tipas: skydinis vulkanas
Amžius:
Aktyvumas: užgesęs
Paskutinis
išsiveržimas:
1790 m. m.

Haleakala (hav. Haleakalā) − ugnikalnis Ramiajame vandenyne, Havajuose, Maui saloje.

Haleakala yra didžiausias pasaulyje užgesęs ugnikalnis. Haleakalos dubuo yra 34 km diametro ir daugiau nei 800 m gylio. Kraterio viduje stebimas netaisyklingas pliko akmens reljefas su įvairiaspalviais išdegusiais kūgiais ir keisčiausiomis lavos struktūromis. Lavos pagrindą sudarė siera ir geležis, tai ir nulėmė dominuojančius geltonus ir raudonus uolienų atspalvius. Krateryje tarp pelenų ir šlako matyti ir šiek tiek žalumos − pilkšvai švytintys sidabriniai kardakrūmiai. Jie auga dygiais apskritimais, dienos metu saugančiais šaknis nuo karščio, o naktį − nuo šalčio. Krateryje dar yra Bedugnės Duobės ir Spalvoto Pelės Puodo kūgiai.

Ugnikalnį, esantį 3055 m aukštyje, dažnai apgaubia debesys.

1790 m., pasak vietinių gyventojų, buvo paskutinis Haleakalos išsiveržimas, tačiau, mokslininkų manymu, dar ne paskutinis.

1961 m. buvo įkurtas Haleakalos nacionalinis parkas.

Legenda[taisyti | redaguoti kodą]

Haleakala reiškia „saulės namas“. Pagal havajiečių legendą, pusdievis Maujis prieš saulėtekį užsiropštęs ant viršūnės, kad, saulei kylant virš kraterio žiedo, sugaudytų visus iki vieno jos spindulius ir surištų virve. Jis privertė saulę pasižadėti lėčiau slinkti dangumi, kad pasėliai gautų daugiau šviesos, o žvejai galėtų ilgiau būti jūroje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]