Gulbė (žvaigždynas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gulbės žvaigždynas

Gulbė (Cygnus, Cyg) – 16-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas Paukščių Take. Gulbės žvaigždynas buvo įtraukas į II a. sudarytą Ptolemėjaus 48 žvaigždynų sąrašą ir išlieka vienu iš 88 šiuolaikinių žvaigždynų.

Lietuvoje matomas ištisus metus, geriausiai – vasarą ir rudenį. Arabų šalyse vadinamas Višta.

Išskirtiniai objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Žvaigždės[taisyti | redaguoti kodą]

Dvinarė Albirėjo žvaigždė
Gulbė Johannes Hevelius žvaigždėlapyje Uranographia

Albirėjas – β Cyg dvinarė: 3m,05+5m,12 – dvinarė žvaigždė Gulbės žvaigždyno "galvoje". Denebas – α Cyg 1m,25. Žydroji milžinė, nutolusi nuo Saulės sistemos per maždaug 1800 šviesmečių, už Saulę šviesesnė beveik 60 000 kartų. Jei Denebas būtų nutolęs panašiu atstumu kaip Sirijus, jis šviestų beveik taip pat ryškiai kaip Mėnulis. Kartu su Vega ir Altayru sudaro „Vasaros trikampį“.

Kitos:

Kiti objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Gulbės žvaigždyne yra keletas žvaigždžių spiečių ir ūkų. Difuzinis Šiaurės Amerikos ūkas (NGC 7000) yra šiek tiek į rytus nuo Denebo. Savo forma jis panašus į žemyno kontūrus, o tai gerai matoma jo fotografijose.

Kiti:

Mitologija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dzeusas pasivertęs gulbe, norėdamas patekti pas Ledą;
  • Po mirties Orfėjas tapo gulbe ir buvo įkeltas į dangų su savo lyra;
  • Po to, kai Faetonas nukrito į Eridano upę, gulbė rado jo kūną;
  • Kartu su kitais paukščiais galėjo simbolizuoti Stimfelo paukščius, kuriuos nukovė Heraklis;
  • Kinų mitologijoje šis žvaigždynas – tiltas, sujungiantis mylimuosius Niu Lang ir Zhi Nu.

Vikiteka