Gudobelė
| Crataegus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Gudobelė (lot. Crataegus, angl. Hawthorn, vok. Weißdorn) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.
Graikiškai kratos – jėga, tvirtovė, agein – vesti, veikti.
Turinys |
Augalų morfologija [taisyti]
Tai neaukšti, dažniausiai užaugantys 3-5 m ar iki 10–15 m aukščio krūmai ir medeliai.
Augalas su kieta mediena ir tvirtais dygliais – gera apsigynimo priemone.
Žiedai sukrauti skydiškuose ar skėtiškuose žiedynuose. Nemalonaus kvapo dėl trimetilamino.
Vaisiai – raudoni, oranžiniai, geltoni obuolėliai, su sausu miltingu arba sultingu minkštimu ir 1-5 kauliukais. Vaisiuose susikaupia nemažai organinių rūgščių, flavonidų ir kt.
Rūšys [taisyti]
Gentyje yra apie 200 rūšių:
Lietuvos gudobelės [taisyti]
Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys ir 23 introdukuotos:
- Šlaitinė gudobelė (Crataegus calycina)
- Miškinė gudobelė (Crataegus rhipidophylla)
- Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna)
- Grauželinė gudobelė (Crataegus oxyacantha)
Vaistinės augalo savybės [taisyti]
Manoma, kad gudobelė padeda esant širdies ligoms, aukštam kraujospūdžiui, blogai atminčiai, nervinei įtampai, nemigai.