Griklaukiai
| Griklaukiai Zelenolesjė rus. Полянское vok. Gricklaugken, Bönick | |
|---|---|
  Griklaukiai Zelenolesjė | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 23 |
| Pašto kodas | 238732 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
Griklaukiai[2] arba Zelenolesjė (vok. Gricklaugken, nuo 1938 m. liepos 16 d. Bönick, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Зеленолесье) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 6 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 12 km į pietvakarius nuo Smalininkų, dešiniajame Šešupės krante, Trapėnų girios pietiniame pakraštyje. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės kaimas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurti XVII a. antroje pusėje vykusios šatulinės kolonizacijos metu valstybinio miško (Trapėnų girios) žemėse.[3] 1785 m. buvo šatulinių kulmiškių kaimas su 4 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[4] 1821 m. – šatulinių kulmiškių kaimas su 16 gyventojų.[5] 1854 m. Griklaukiuose buvo 7 gyvenamieji pastatai ir 40 gyventojų.[6]
1714–1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Griklaukiuose buvo 28 sodybos, 153 gyventojai, iš jų – 90 lietuvių (59 %).[7] 1857[8] ar 1870[3] m. prie Griklaukių prijungti Vilklaukiai, 1929 m. – Griklaukių girininkijos sodyba (Försterei Gricklaugken, 6 gyv. 1905 m.[9]).
Už ~1 km į šiaurės rytus nuo Griklaukių, Trapėnų girioje, telkšojo nedidelė Vagiabalio (Vagebalis) pelkė.
Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Kaimas apnyko, liko tik kelios sodybos proskynoje tarp vėl sužėlusių miškų.[2] 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1905 m. | 1910 m.[10] | 1933 m. | 1939 m.[11] | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 153 | 160 | 163 | 164 | 23 | ||
| ||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Zelenolesjė, bankgorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
- ↑ 2,0 2,1 Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Griklaukiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
- ↑ 3,0 3,1 Gricklaugken, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 45. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 79. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 256. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
- ↑ Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
- ↑ Neu Lubönen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
- ↑ Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
- ↑ Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.