Greižėnų kapinynas
55°11′13″š. pl. 22°09′05″r. ilg. / 55.18708°š. pl. 22.15137°r. ilg. Greižėnų kapinynas – kapinynas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje (unikalus kodas 3455), prie Greižėnų kaimo (Lauksargių seniūnija), Jūros slėnio kalvoje, greta – Greižėnų piliakalnis.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apardytas. 1897 m. kasant smėlį aptikta archeologinių radinių ir žmonių kaulų. 1897–1898 m. Adalbertas Becenbergeris ištyrė apie 200 m² plotą. Rasta septyniolika IV a. – VII a. kapų. 1990 m. Arvydas Asadauskas ištyrė 48 m² plotą, rado V a. kapą ir 15 manoma, apeiginių laužaviečių. Mirusieji laidoti nedeginti su įkapėmis. Aptikti du grupiniai kapai – viename buvo palaidoti 3, kitame 4 mirusieji. Rasta žalvarinių papuošalų – antkaklių (žieduota su kilpele ir kabliuku gale bei su dvigubu lankeliu priekyje), kaklo apvara iš mėlyno stiklo karolių ir sidabrinių įvijų, storėjančiais galais apyrankių, lankinių ilgakojų ir palenkta kojele segių, trikampė segė, gintaro ir spalvotu emaliu dengtų karolių, įvijinių žiedų, t. p. geležinių diržo sagčių; geležinių ginklų (kovos peilių – durklų, ietigalių, vienašmenis kalavijas), darbo įrankių (peilių ir ylų), puodų šukių.
Greižėnų kapinynas datuojamas II a. – IX a. 1897–1898 m. radinius iki 1945 m. buvo saugojo Karaliaučiaus muziejus Prussia, manoma, kad jie neišliko. 1990 m. radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Linas Tamulynas. Greižėnų kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 130 psl.