Gisaro kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gisaro kalnagūbris
Žemynas Azija
Šalys Tadžikija, Uzbekija
Aukščiausias taškas Chazret Sultanas, 4 643 m

Gisaro kalnagūbriskalnagūbris Vidurinėje Azijoje, viena iš Pamyro Alajaus kalnų masyvo atšakų. Maždaug 200 km ilgio kalnagūbris driekiasi nuo Kok-su kalno iš rytų į vakarus per Tadžikijos Gisaro rajoną į pietus nuo Zeravšano kalnagūbrio ir į šiaurę nuo Dušanbės, taip pat per Uzbekijos Surchandarjos provincijos šiaurinę dalį.[1] Aukščiausias Gisaro kalnagūbrio taškas yra 4 643 m aukščio Chazret Sultano viršukalnė ant Uzbekijos ir Tadžikijos sienos. Ši viršukalnė taip pat yra aukščiausias Uzbekijos taškas. Gisaro kalnagūbrį sudaro kristalų uolienos, skalūnai ir smiltainis su granito intruzijomis. Kalnagūbris skiria Zeravšano ir Amudarjos upių baseinus. Centrinėje dalyje 2 176 m aukštyje yra vaizdingas Iskanderkulio ežeras. Žemutinėse šlaitų srityse vyrauja subtropinė aukštažolė stepė, aukščiau – stepės, apaugusios šakniastiebėmis žolėmis ir sumedėjusiais krūmais, dar aukščiau – subalpinės pievos, kalnų kserofitai, alpinės žemažolės pievos.[2]

Piandžo upės regione yra himalajinių šakauodegių, fikusų giraitėse – pilkos spalvos Garrulax lineatus. Uolėtuose šlaituose aptinkama kalnų agamų (lot. Laudakia): ypač daug stambesniųjų Turkmėnijos agamų (lot. Laudakia lehmanni), ganėtinai rečiau sutinkamos himalajinės agamos (lot. Laudakia himalayana). Ant aukštų stačių uolų ganosi sraigtaragiai ožiai. Žemesnėse kalnų šlaitų srityse yra stepinių kurapkų ir dykuminių smiltvieversių (lot. Ammomanes deserti).[3]

Po kalnagūbriu eina automobilinis Anzobo tunelis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. «Атлас Узбекской ССР, Киргизской ССР, Таджикской ССР, Туркменской ССР», Главное управление геодезии и картографии при Совете министров СССР, Москва, 1998
  2. Гиссарский хребет - Большая советская энциклопедия, электронное издание. Tikrinta 2011-02-25.
  3. Гиссарский хребет - ЗооГеография.рф. Tikrinta 2011-02-25.