Gilles Binchois

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žilis Benšua
Žilis Benšua (dešinėje) ir Gijomas Diufai, pavaizduoti 1451 m. manuskripto iliustracijoje

Žilis Benšua (pranc. Gilles Binchois, tikr. Gilles de Bins arba Binche; apie 1400 − 1460 m. rugsėjo 20 d.) – XV a. prancūzų-flamandų (arba Nyderlandų) renesanso kompozitorius, Burgundijos muzikos mokyklos vienas pagrindinių atstovų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žilis de Benšas, pramintas Benšua, gimė apie 1400 m., spėjama, Monse. Jo šeima buvo pasiturinti. Tėvas Žanas tarnavo Heno valdytojui Gijomui IV-ajam. Tikriausiai Žilis Benšua mokėsi artimoje Monso dvaro aplinkoje. Pirmą kartą Žilis Benšua paminėtas dirbantis Ste.-Waudru bažnyčioje vargonininku nuo 1419 m. gruodžio 8 d., kuriuo jis išbuvo iki 1423 m. liepos 18 d. Iš Okehemo raudos, skirtos Benšua mirčiai, galima spėti jį tarnavus karinėje tarnyboje. 1424 m. Benšua buvo Paryžiuje, kur tarnavo anglų Sufolko perui William de la Pole šimtamečio karo metu. Apie 1427 m. jis perėjo tarnauti Burgundijos hercogo dvarui dainininku. Burgundija tuo metu kariavo Anglijos pusėje. 1431 m. jis sukūrė kūrinį hercogo Pilypo Gerojo sūnaus gimimo proga. Benšua niekuomet nesimokė tapti dvasininku, tačiau Burgundijos dvare ėjo kapeliono pareigas. Taipogi, buvo paskirtas kanauninku Monse, Suanji ir keliose kitose Burgundijos hercogystei priklausiusiuose miestuose, nors ten nesilankė.

Burgundijos hercogo dvare Benšua tikriausiai susipažino su kompozitoriumi Gijomu Diufai, kurį aplankė 1449 m. Monse. 1553 m. Benšua pasitraukė iš tarnystės į Suanji, kur mirė 1460 m. rugsėjo 20 d. Tikriausiai palaikė ryšius su kompozitoriais Guillaume Malbecque ir Johannes Regis, kurie tuo metu dirbo Monse. Kartu su Gijomu Diufai ir Džonu Danstebliu, Žilis Benšua laikomas vienu iš trijų reikšmingiausių XV a. pirmos pusės Europos kompozitorių. Geriausiai Benšua žinomas dėl pasaulietinių šansonų, kurių išliko virš 60 dainų − vokalinių polifoninių kūrinių. Taip pat, išliko apie 50 jo religinių kūrinių. Laikoma, kad Žilis Benšua, kaip kompozitorius, nusileido Gijomui Diufai, tačiau populiarumu savo gyvenimo metu jį lenkė. Spėjama, kad Jan van Eyck savo paveiksle „Timotėjas“ legendiniam Sen. Graikijos muzikantui suteikė Benšua bruožus. Manoma, kad Žilis Benšua buvo Johaneso Okehemo mokytoju, kuris Benšua mirties proga parašė raudą. Benšua vardą garsina jo vardo Prancūzijos vokalinis ansamblis, atliekantis ankstyvąją Europos muziką.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]