Gendžė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gendžė
azer. Gəncə
Ganja archeological museum.jpg
Archeologijos muziejus Gendžėje

Gendžė
40°41′0″N 46°22′0″E / 40.68333°N 46.36667°E / 40.68333; 46.36667 (Gendžė)Koordinatės: 40°41′0″N 46°22′0″E / 40.68333°N 46.36667°E / 40.68333; 46.36667 (Gendžė)
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC+5)
Valstybė: Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas
Rajonas: Gendžės rajonas
Gyventojų (2007): 303 300
Commons-logo.svg Vikiteka: GendžėVikiteka
Kirčiavimas: Gendžė̃

Gendžė (seniau Giandžas) – miestas vakarų Azerbaidžane, Mažojo Kaukazo šiaurės rytų papėdėje, prie Giandžačajaus upės. Antrasis pagal dydį Azerbaidžano miestas. Svarbus transporto centras – veikia oro uostas, geležinkelio stotis, prie Tbilisį ir Baku jungiančio plento. Išvystyta lengvoji (medvilnės, tekstilės, kilimų audimo), maisto pramonė, yra aliuminio, porceliano fabrikai. 4 aukštosios mokyklos (tarp jų – Azerbaidžano žemės ūkio akademija, valstybinis universitetas), mokslų akademija, 2 teatrai, muziejai (kraštotyros, archeologijos ir etnografijos, poeto Nizami ir kt.).

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Populiaresnė versija teigia, kad tai kilo iš vidurio iranėnų žodžio ganj („brangenybė, lobis“), nors kita teigia, kad nuo azerbaidžaniečių žodžio genç („jaunas“).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įkurtas V amžiuje pr. m. e. XII–XIII a. buvo stambus Azerbaidžano prekybos, amatų ir kultūros centras. 1235 m. miestą sugriovė Mongolų imperijos kariuomenė. Nuo 1606 m. priklausė Persijai. XVIII a. buvo Gendžės chanato centras. 1804 aneksavo Rusijos imperija. Nuo 1804 m. iki 1918 m. vadintas Jelizavetpoliu. 1868 m. tapo gubernijos centru. 1918 m. buvo laikinoji Azerbaidžano sostinė. 19351989 m. laikotarpiu pervadintas į Kirovabadą sovietų funkcionieriaus S. Kirovo (1886–1934 m.) garbei. Po Antrojo pasaulinio karo tapo pramonės centru.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Gendžės XI a. geležiniai miesto vartai XII a. buvo pervežti į Gelati vienuolyną, dalis jų įmūryta į vienuolyno sieną. Miesto centre išliko Imazada mauzoliejus, aplink jį – mečetės ir vienuolynas. Gei Imamo kulto kompleksas (XIV–XVII a.), Džuma mečetė (XVII a.), rotušė.[1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gəncə (Gendžė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 524 psl.