Gelgaudiškio dvaro parkas

Gelgaudiškio dvaro sodybos parkas
Sidabrinių klevų alėja
Tipas	mišraus stiliaus parkas
Geografinė padėtis	55°04′48″š. pl. 22°59′13″r. ilg. / 55.08°š. pl. 22.987°r. ilg. / 55.08; 22.987
Statusas	kraštovaizdžio paminklas
Plotas	118 ha
Įkurtas	XIX a. pab.–XX a. pr. (pertvarkytas)^[1]
Valdytojas	Gelgaudiškio seniūnija
Darbo laikas	neribojamas
Pėsčiųjų takai	pažintinių takų „žvaigždė“
Adresas	Gelgaudiškis, Šakių raj.

Gelgaudiškio dvaro parkas – parkas, esantis Šakių rajono savivaldybėje, Gelgaudiškio seniūnijoje, Gelgaudiškio dvaro sodybos teritorijoje. Išsidėstęs kairiajame Nemuno krante, priešais kitame krante stūksančią Panemunės pilį. Parko želdynai driekiasi apie 1,5 km nuo pagrindinės Taikos gatvės vakaruose iki Šilupės upelio rytuose bei apie 0,8 km pietų–šiaurės kryptimi (link Nemuno).

Parkas Gelgaudiškyje užima 118 ha, yra vienas didžiausių Lietuvoje miško tipo parkų su jame augančiais retais želdynais.^[2]^[3] Parke daug įdomių, legendomis apipintų objektų: Asesoriaus kapas, Velnio kalnas, Baronų kapinės, Pakaruoklių kalnas, pažintinių takų „žvaigždė“ ir kt. Kaip nacionalinės reikšmės kraštovaizdžio paminklas, nuo 2001 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.^[1]

Parkas pritaikytas lankymui: įrengtas pažintinių takų tinklas su tilteliais, laiptais, mažosiomis architektūros formomis, lauko baldais, aikštelė su proskyna į Nemuno slėnį, suformuotos kultūrinės erdvės. Rekonstruojant dvaro sodybą, vienoje iš atnaujintų parko dalių – šiaurinėje rūmų pusėje – įrengta lauko koncertų erdvė. XIX a. statybos dvaro vandentiekio bokštas pertvarkytas į 36 varpų karilioną.

Parko struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priešais dvaro rūmus įrengtas ovalo formos parteris su jį juosiančia apvažiavimo kilpa. Nutiestas takų tinklas link lankytinų objektų. Dvaro rūmus supantis parkas pasižymi sudėtinga struktūra.^[2] Griežtos geometrinės formos pereina į natūralią Nemuno šlaitų girią. Nemuno slėnio, šlaitų lapuočių ir spygliuočių medžių masyvuose dominuoja ąžuolų medynai. Pagrindinė parko ašis – ketureilė sidabrinių klevų alėja, kertanti į Nemuną atkreiptus dvaro rūmus iš pietų pusės. Parko rytinėje dalyje suformuotos paprastųjų kaštonų ir paprastųjų ąžuolų alėjos.

Miško parke sutinkamas retas Lietuvos parkuose elementas – aikštelė, vadinama Žvaigžde, iš kurios aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos su įrengtais takais. Spindulinę žvaigždę primenanati takų sistema pavaizduota Gelgaudiškio herbe. Pasak legendos, medžiojantys dvarininkai šioje vietoje pietaudavo ir, norėdami matyti žvėris, įsakę iškirsti takus. Be to, senojo dvaro laikotarpio parko šlaite į Nemuno slėnį išlikęs pakopomis terasuotas šlaitas dekoratyviesiems augalams, gėlynams eksponuoti.^[2] Rytinėje parko dalyje, brandžiame miške, iškyla kalva, vadinama Velniakalniu, bei mažesnė kalvelė, vadinama Asesoriaus kapu. Raižyto reljefo formos įtrauktos į Šilupės geomorfologinį draustinį.

Parko pažintiniame take, be įprastų ąžuolų, liepų, pušų sutinkami retesni ir introdukuoti medžiai bei jų grupės: juodoji pušis, veimutinė pušis, raudonasis ąžuolas, paprastasis bukas, europinis maumedis, rausvažiedis kaštonas, grakščioji liepa, Amerikinė liepa. Gausu didelių ąžuolų, kai kurie yra 26 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens. Ketureilėje sidabrinių klevų alėjoje drevėse peri didysis dančiasnapis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.

Iki 2010 m. parke augo storiausia ir aukščiausia Suvalkijoje Gelgaudiškio eglė, kol nudžiūvęs medis buvo nupjautas. Kiti gamtos paveldo objektai: Gelgaudiškio dvaro parko pirmasis ąžuolas, Gelgaudiškio dvaro parko antrasis ąžuolas, Gelgaudiškio III ąžuolas, Gelgaudiškio IV ąžuolas, Gelgaudiškio pušis.