Sidabrinis klevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Acer saccarinum
Raudonasis klevas (Acer saccarinum )
Sidabrinis klevas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Kleviniai
(Wikispecies-logo.svg Aceraceae)
Gentis: Klevas
(Wikispecies-logo.svg Acer)
Rūšis: Sidabrinis klevas
(Wikispecies-logo.svg Acer saccarinum)
Binomas
Acer saccarinum
L., 1753
Sinonimai
  • Acer coccineum Wender.
  • Acer dasycarpum Ehrh.
  • Acer eriocarpum Michx.
  • Acer pallidum Aiton, Steud.
  • Acer pavia Dippel
  • Acer saira K.Koch
  • Acer tomentosum Desf.
  • Acer virginianum Mill., Steud.
  • Argentacer saccharinum L., Small

Sidabrinis klevas (lot. Acer saccharinum, vok. Silber-Ahorn,pranc. Érable argenté,rus. Клён серебристый) – klevinių (Aceraceae) šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis.

Sidabrinio klevo Žiedas

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Laja skėtiška, 8–15 m (kartais 20 m) skersmens, plonosios šakos nusvirusios žemyn. Žievė iš pradžių lygi, pilka, balsvo, sidabriško atspalvio, vėliau suaižėjusi išilginėmis juostelėmis. Ūgliai ploni, pilki, žalsvi, vėliau rausvai rudi, žvilgantys, su siauromis lenticelėmis. Pumpuraismulkūs, prigludę prie šakutės, rausvi arba žalsvai rudi, blakstienoti, lapiniai pailgi, smailūs, žiediniai rutuliški. Lapai giliai penkiaskiaučiai, 8–15 cm ilgio, širdišku pamatu, tamsiai žalia viršutine ir pilkai sidabriška arba melsvai balta apatine puse, iš pradžių plaukuoti, vėliau pliki. Skiautės dvigubai dantytos, vidurinioji dažniausiai triskiautė. Lapo išliežiai didesni kaip pusė lakšto. Rudenį lapai gelsta. Vienanamis arba dvinamis. Žiedai rausvi arba rausvai žalsvi, be vainiklapių, kartais vienalyčiai, žiedynuose. Žydi kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, lapams neišsiskleidus. Žydi 13 dienų. Sparnavaisiai šviesiai rudi, 3,5–7 cm ilgio, plaukuoti, lankiški, sparneliai sudaro smailų kampą, iš susijungusių dažniausiai tik vienas brandus, o kitas gerokai smulkesnis, neišsivystęs. Vaisiai prinoksta birželio pirmomis dienomis ir tuoj pat nukrinta. Sėkla pailgai rutuliška, sultinga, greitai praranda daigumą. Sudygsta per 10 dienų ir tą pačią vasarą užauga iki 70 cm aukščio. Dera beveik kasmet. Mediena minkštoka, skali, balsva, menkavertė. Sula saldesnė už Paprastojo klevo.

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Auga sparčiai. Įprastai užauga 15–25 aukščio. Kamieno skersmuo iki 1–1,5 m ar iki 5,15 m apimties.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Išgyvena nuo 100 iki 180 metų.

Augimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Mėgsta purius priesmėlio arba priemolio dirvožemius, nepakenčia sunkių ir šlapių priemolio dirvožemių. Šviesos atžvilgiu nereiklūs. Mūsų klimato sąlygoms gana atsparūs, nors jauni medeliai kartais apšąla. Pakenčia užterštą orą, gali būt auginamas ir pramoniniuose rajonuose. Galima auginti pavieniui, grupėmis, masyvais, vandens telkinių pakraščiuose.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Labiausiai paplitęs Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Lietuvoje dažnokas. Stambiausiais medis auga Taujėnų parke (Ukmergės rajone). Aptinkamas Kauno apylinkėse, Užtrakio parke, Druskininkuose, Klaipėdos krašte.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (261 psl.)


Commons-logo.svg Vikiteka: Sidabrinis klevas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka