Gegrėnų piliakalnis

Gegrėnų piliakalnis
[[Image:|250px]]
Gegrėnų piliakalnis
Koordinatės	56°05′21.4″ š. pl. 21°56′02.6″ r. ilg.
Vieta	Plungės rajonas
Seniūnija	Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Aukštis	I – 8-10, II – 10-15 m
Plotas	I – 48x27 m II – 110x100
Naudotas	1 tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas	1949, 1964
Registro Nr.	A794P / 17180 / AR1915

Gegrėnų piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A794P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1915) – du piliakalniai abipus bevardžio upelio, sudarantys vieną archeologijos paminklų kompleksą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gegrėnų kaimo, Žemaičių Kalvarijos seniūnija. Pirmasis piliakalnis pasiekiamas Gegrėnuose pasukus link Dargaičiai|Dargaičių, pavažiavus 180 m, paėjus į dešinę pietvakarių, į mišką 150 m, yra kitapus Varduvos upelio. Antrasis piliakalnis pasiekiamas tuo pačiu keliu pavažiavus 200 m ir paėjus į dešinę pietvakarių kryptimi, į mišką 250 m arba nuo pirmojo piliakalnio pasukus į pietus, kitapus upelio.

I piliakalnis

Varduvos kairiajame krante esančioje aukštumoje įrengtas mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis. Jo aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 48x27 m dydžio. Jos vakarinėje pusėje supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio užslinkęs griovys, už jo supiltas antras 0,4 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas 0,8 m aukščio išoriniu šlaitu. Šiauriniame šlaite jis virsta 3,5 m pločio terasa. Šlaitai vidutinio statumo-statūs pietuose, 8-10 m aukščio.

Piliakalnis labai apardytas arimų, apaugęs lapuočiais medžiais, kurie dalinai iškirsti, želia atžalos. Šiaurinis piliakalnio šonas išardytas lapių urvų.

II piliakalnis

Antrasis piliakalnis (56°05′14.5″ š. pl. 21°56′00″ r. ilg.) yra į pietus nuo pirmojo, bevardžio upelio dešiniajame krante esančioje didelėje aukštumoje. Jis greičiausia buvo įrengtas jau II tūkstantmečio pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 110 m ilgio, 100 m pločio. Aikštelės pietiniame pakraštyje supiltas 40 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 10 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Rytiniame griovio krašte 17 m ilgyje šis griovys skyla į du griovius: atitinkamai 2 m pločio ir 0,2 m gylio bei 4 m pločio ir 0,2 m gylio. Tarp jų - 0,2 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Į pietus nuo griovio yra 20 m pločio trapecinis aukštumos kampas 6 m aukščio šlaitu. Šiauriniame ir vakariniame aikštelės kraštuose supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šiaurės vakarinėje šlaito viršutinėje dalyje, 4 m žemiau aikštelės yra 14 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs mišriu mišku, kuris rytiniame šlaite iškirstas, ataugę atžalos.

Pietvakarinėje piliakalnio papėdėje, Varduvos kairiajame krante, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, apdegusių akmenų. 150 m į šiaurės vakarus nuo pirmojo piliakalnio yra II tūkstantmečio pradžios kapinynas. Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.

Istorija

Piliakalniuose stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Gegrė.

Šaltiniai

• Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas.
• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.98. P.14-17; B.123. P.811.
• Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. V., 1994. Kn.1. P.38-39.
• Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. V., 1995. P.228.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos piliakalniai