Gaktos plaukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vyro gaktos plaukai


Gaktos plaukai – plaukai, pradedantys augti lytinės brandos pradžioje ant gaktos, vienas iš antrinių lytinių požymių. Moteriai daugiausia auga ant vulvos, vyrui – virš varpos. Plaukų ir jų augimo savybes lemia paveldimieji ir hormoniniai veiksniai (androgenai ir iš dalies estrogenai).

Augimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gaktos plaukeliai ima augti pradėjus funkcionuoti lytinėms liaukoms – dėl androgenų kiekio padidėjimo (todėl gaktos plaukų atsiradimas dar yra vadinamas adrenarche). Odos, apaugančios gaktos plaukais, plotas didėja palaipsniui, iš pradžių užauga pūkeliai, tik po to plaukai. Prasidedant mėnesinėms, mergaitėms dažnai jau būna susiformavęs moters trikampis, kurio formą lemia estrogenai. Berniukams gaktos plaukai pradeda augti ties sėklidžių kapšeliu ir kiek aukščiau varpos, bambos link. Vyro gaktos plaukai auga kitokia forma nei moters (vyro trikampis). Šį skirtumą lemia androgenų kiekio skirtumas. Vyro trikampis galutinai susiformuoja apie 17–19 metus, tuo tarpu moters – apie 13–15. Nors gaktos plaukų augimas yra tiesiogiai susijęs su lytine branda, tačiau jis tik netiesiogiai priklauso nuo sėklidžių ir kiaušidžių brandos, kuri yra visų pirma susijusi su vaisingumu.

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Plaukelių tankumas ir kietumas tarp žmonių skiriasi, bet aktyviausiu lytiniu laikotarpiu (nuo 15–20 iki 45–50 metų) jie dažniausiai būna banguoti, garbanoti. Gaktos plaukai yra kietesni nei galvos. Spalva dažniausiai būna tamsesnė nei galvos plaukų, tačiau pas raudonplaukius, blondinus ir juodaplaukius gali būti tokios pačios ar net šviesesnės spalvos. Vyrų gaktos plaukai labiau panašūs į barzdos plaukus, negu į galvos. Po klimakso gaktos plaukų banguotumas pradeda nykti.

Skutimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie žmonės linkę gaktos plaukus skusti, ir toks gaktos plaukelių skutimas yra viena iš depiliacijos rūšių (moterys dažniau skuta nei vyrai). Skutimo priežastys dažniausiai būna estetinės, kartais – higieninės. Stilius gali būti įvairus:

  • skutimas bikiniui – skutami plaukų trikampio kraštai,
  • juosta – plaukai skutami į šonus nuo lytinių lūpų, paliekant siaurą vertikalią juostą,
  • prancūziškas - nuskutami beveik visi plaukai, paliekant tik „nusileidimo takelį“ virš lytinio plyšio;
  • braziliškas – nuskutami beveik visi plaukai, paliekant kokios nors figūros (rutuliuko, juostelės, kryžiuko ir pan.) plaukų pluoštelį virš klitorio arba varpos,
  • visiškas – nuskutami visi gaktos plaukai; įprasta praktika musulmonų šalyse (tarp abiejų lyčių), pastaruoju metu ima paplisti ir Vakaruose, ypač tarp moterų.

Polinkis skusti gaktos plaukus vadinamas akomoklitizmu.

Funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Gaktos plaukų funkcija nėra aiški. Manoma, kad jie padeda skleisti feromonų kvapą, kuris labai jaudina priešingos lyties atstovus. Galbūt šie plaukeliai taip pat sušvelnina odos trintį tarp partnerių sueities metu.

Gaktos plaukai, kultūra ir menas[taisyti | redaguoti kodą]

Gaktos plaukų priimtinumas įvairiose kultūrose skiriasi, panašiai kaip ir pažastų plaukų tolerancija. Pavyzdžiui, Japonijoje ilgą laiką buvo uždrausta rodyti ar vaizduoti gaktos plaukus (hentai). Islamo šalyse gaktos plaukų skutimas yra religijos skatinama higieninė praktika, panašiai kaip ir apipjaustymas, nagų kirpimas, dantų valymas ir pan. Vakarų šalyse maždaug nuo 1960 metų ėmė plisti mada skustis gaktos plaukus, nors iki pat 1990 m. tai nebuvo masinė mada. Kai kuriose Azijos šalyse (pvz., Korėja) neturėti gaktos plaukų yra įprasta, todėl priešingai vakarietiškoms tendencijoms, ten gaktos plaukų buvimas yra labiau pageidautinas nei nepageidautinas reiškinys; kartais netgi yra atliekamos operacijos, transplantuojant dalį galvos plaukų į gaktos sritį.

Iki XX amžiaus Vakaruose menas (tapyba ir skulptūros) paprastai moteris vaizdavo be gaktos plaukų. Manoma, kad Fransiskas Goja buvo pirmasis europietis, pavaizdavęs moters gaktos plaukus savo paveiksle „Nuogoji Macha“ (La Maja Desnuda).

„Nuogoji Macha“, F. Goja apie 1797-1800 m.

Vikiteka