Fotoemulsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fotoemulsija – sidabro halogenidų grūdelių ir apsauginio koloido mišinys, fotografijos želatinos pagrindu.

Esant didesnei nei 40 °C temperatūrai fotoemulsija yra klampus skystis, kuris krentant temperatūrai kietėja. Ja, plonu sluoksniu, padengiamas stiklas, celiuliodinė juosta ir popierius, kurie po džiovinimo įgauna šviesai jautrų fotomedžiagos sluoksnį.

Fotoemulsijos gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Fotoemulsijos gamybos procesas susideda iš specialių etapų: emulsifikacijos ir pirmojo brandinimo, pirminio aušinimo ir plovimo, antrojo brandinimo ir antrojo vėsinimo. Pirmasis etapas – emulsifikacija, kurios metu susidaro sidabro halogenidai – sidabro jodidas ir sidabro bromidas, o kartais ir sidabro chloridas. Tai vyksta želatinoje reaguojant sidabro nitrato tirpalui, kalio bromidui, kalio jodidui ir natrio chloridui. Emulsifikacijos proceso pabaigoje susiformuoja fotoemulsija, kuriai, gerinant fotografines savybes taikomi tolimesni etapai: pirmasis ir antrasis brandinimai.

Fizinis brendimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis brandinimas – fizikinis, kurio metu fotoemulsija laikoma pastovioje temperatūroje nuolat pamaišant. Brandinimo metu mažėja mikrokristalų kiekis, o jų vidutinis dydis didėja, nes tirpsta mažesni kristalai. Emulsifikacijos ir pirmojo brandinimo metu fotoželatina neleidžia sulipti ir nusėsti ant indo dugno sidabro halogenidų kristalams.

Pabaigus pirmąjį brandinimą fotoemulsija aušinama žemesnėje temperatūroje, po to smulkinama į pailgus gabalėlius, kurie kelias valandas palunami tekančiu vandeniu. Plovimas reikalingas tam, kad pašalinti pašalines chemines medžiagas: amoniaką, kalio nitratą, kalio bromido likučius ir kitas medžiagas, kurios susidarė emulsifikacijos proceso metu.

Cheminis brendimas[taisyti | redaguoti kodą]

Po plovimo seka antrasis arba cheminis brandinimas. Jo metu ant emulsijos mikrokristalų, susidariusių pirmojo brendimo metu, paviršiaus vyksta cheminiai procesai. Jie susidaro reaguojanr sidabro bromidui su priemaišomis, susidariusiomis želatinoje, kurių dėka susidaro brendimo centrai, kurie susideda iš labai mažų sidabro ir sidabro sulfido dalelių. Veikiant temperatūrai, brendimo centrai palaipsniui virsta šviesai jautriais centrais, kurių susidarymas nusako jautrumą šviesai. Pabaigus antrąjį brandinimą emulsija vėl aušinama ir saugoma 4-6 °C temperatūroje iki pagrindo dengimo.

Liejimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pasiruošimas emulsijos liejimui susideda iš jos lydymo, pasiekiant skystą būvį, filtracijos ir papildomų medžiagų įmaišymo:

  • raugikliai, kurie suteikia šviesai jautriam sluoksniui tvirtumo ir temperatūrinio stabilumo (paprastai chromo acetatas arba chromo alūnai);
  • plastifikatoriai – medžiagos mažinančios emulsijos paviršiaus įtempimus ir lengvinančios emulsijos liejimą (tam paprastai naudojamas glicerolis);
  • antiseptikai – medžiagos apsaugančios emulsiją nuo užkrėtimo bakterijomis ir irimo (karboninė rūgštis, chlorkrezolis ir kt.);
  • optiniai sensibilizatoriai – medžiagos suteikiančios emulsijai jautrumą šviesai esant ilgoms spektro bangoms.

Kai fizikinės ir cheminės emulsijos savybės atitinka numatytus reikalavimus, ji, specialiomis mašinomis, padengiama ant numatyto pagrindo, ir džiovinama griežtai laikantis numatytos temperatūros ir drėgnumo. Didelę reikšmę, džiovinant, turi oras, kuris pastoviai valomas nuo dulkių. esant džiovinimo trikdžiams, gaminiai brokuojami.

Fotoemulsijos sudėtis ir sąnaudos[taisyti | redaguoti kodą]

6 % pagamintos emulsijos sudaro sausa želatina, 4 % – sidabro halogenidai. Kiekvienam kvadratiniam metrui negatyvinės medžiagos tenka nuo 12 iki 15 g sidabro, pozityvinei – 1,5-8 g.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Яштолд-Говорко В. А. Фотосъёмка и обработка. Съемка, формулы, термины, рецепты. Изд. 4-е, сокр. М., Искусство, 1977.
  • Краткий фотографический справочник. Под общей редакцией д.т.н. Пуськова В. В., изд. 2-е, М., Искусство, 1953.