Felipe González

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Felipė Gonsalesas Markesas
isp. Felipe González Márquez
Felipe Gonzalez-Madrid-28 de enero de 2004.jpg
Gimė: 1942 m. kovo 5 d. (72 metai)
Dos Hermanas (Sevilijoje)
Veikla: teisininkas, Ispanijos visuomenės ir politinis veikėjas
Partija: 1962 m. Ispanijos socialistų darbininkų partija
Commons-logo.svg Vikiteka: Felipe GonzálezVikiteka

Felipė Gonsalesas Markesas (isp. Felipe González Márquez; g. 1942 m. kovo 5 d. Dos Hermanas) – teisininkas, Ispanijos visuomenės ir politinis veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sevilijos universitete studijavo teisę ir ekonomiką. Studijuodamas priklausė krikščionių demokratų organizacijoms, 1962 m. įstojo į nelegalią Ispanijos socialistų darbininkų partijos (PSOE) jaunimo organizaciją.

1966 m. gavęs teisininko diplomą advokatavo, specializavosi ginti darbininkų atstovų teises.

1969 m. vedė Karmen Romero.

1965 m. Sevilijos provincijos PSOE komiteto narys, 1970 m. PSOE Vykdomosios komisijos narys. 1971 buvo suimtas. 1974 m. Siuresno (Prancūzija) suvažiavime išrinktas PSOE generaliniu sekretoriumi. Vadovavo partijai iki 1997.

1975 m. mirus diktatoriui Franko, grįžo į Ispaniją ir kartu su A. Suaresu pradėjo šalies demokratizavimą. Vienas Demokratinio judėjimo platformos lyderių. Legalizavus partiją, 1977 m. išrinktas Madrido tarybos nariu, 19772004 m. Kortesų (parlamento) narys, opozicijos lyderis.

19821997 m. Ispanijos ministras pirmininkas, jam vadovaujant prasidėjo reali ekonomikos rekonstrukcija, 1986 m. Ispanija priimta į Europos ekonominę bendriją ir NATO, peseta buvo įtraukta į Europos pinigų sistemą.

1989 m. pirmininkavo Europos Ministrų Tarybai.

Jo vadovaujama PSOE laimėjo 1986, 1989 ir 1993 m. Kortesų rinkimus.

1996 m. EBSO vadovas. 19781983 m. SI „Principų deklaracijos“ rengimo komisijos pirmininkas. Nuo 1980 m. SI pirmininko pavaduotojas.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Un discurso ético (su Víctor Márquez Reviriego, 1982);
  • El Socialismo (1997);
  • El futuro no es lo que era (su Juan Luis Cebrián, 2001);
  • Memorias del futuro (2003).