Eremitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Eremitas arba atsiskyrėlis (graik. ἐρημίτης) eremites – „gyvenantis dykumoje“) – asmuo, kuris atsiskiria nuo visuomenės, gyvena izoliuotai ir laikosi celibato. Tradiciškai eremitais yra vadinami atsiskyrėliai, tokį gyvenimo būdą pasirenkantys iš religinių paskatų. Jie meldžiasi, laikosi askezės, gyvena iš išmaldos.

Pirmieji atsiskyrėliai (anachoretai) atsirado III a. Egipte ir Palestinoje. Kai kurie jų gyveno dykumoje. Griežtas eremitų asketizmas padarė įtakos karmelitų ir kartūzų ordinų reguloms.

Iki kanonizacijos eremitams priklausė Šventas Kalogeras, Šventas Rolandas ir Šventas Vivaldas.