Dykumos grindinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dykumos grindinys Mohavės dykumoje (Kalifornija).

Dykumos grindinys (angl. Desert pavement) – dykumos paviršius, padengtas glaudžiai gulinčiais, susikabinusiais kampuotais ar apvaliais žvirgždo ar gargždo dydžio uolienų nuolaužų.

Susidarymo hipotezės[taisyti | redaguoti kodą]

Dykumos grindinio susidarymą aiškina kelios hipotezės.[1]:

  • Paprastesnė hipotezė teigia, kad grindinys susidarė palaipsniui vėjui išpučiant ar reto lietaus vandeniui išplaunant smėlį, dulkes ir kitas smulkias grunto daleles ir paliekant stambesnius fragmentus. O susidarius grindiniui jis veikia kaip barjeras ir stabdo tolesnę eroziją.
  • Antra hipotezė teigia, kad dykumos grindinys susidaro dėl po grindiniu esančio molio traukimosi ir brinkimo. Kai molis sugeria kritulius, jis plečiasi, o vėliau, džiūdamas, jis traukiasi ir skeldėja. Manoma, kad dėl to molingu gruntu aukštyn kyla žvirgždo akmenukai, kurie ten ir lieka, nes kritulių nėra daug. Jei kritulių būtų daug, jie nuneštų šonan akmenis ar leistų augti gausiems augalams.
  • Naujausia hipotezė teigia, kad dykumos grindinys susidaro, kadangi smulkiagrūdė medžiaga prasiskverbia po uolėtu paviršiumi ir ten susilaiko. Tą paviršių virš smulkiagrūdės medžiagos kelia mikroorganizmų veikla, dėl kurios atsiranda burbulai, kurie kelia labiau stambiagrūdę medžiagą aukštyn, prie paviršiaus. Tokiai veiklai tęsiantis per tūkstantmečius po akmeniniu grindiniu susikaupia storas vėjo pripūstų dulkių sluoksnis. Dažnai akmenys būna nupoliruoti vėjo nešamų dulkių ir net gali įgyti aptakią formą su smaigaliu, nukreiptu į priešvėjinę pusę, t. y., tapti ventifaktais.

Dykumos grindinio paviršius dažnai būna padengtas tamsiai rudu dykumos laku, kuris kartais būna blizgus.

Australijoje gausūs dykumų grindiniai vadinami angl. gibber plains 'žvirgždo dykumos' (angl. gibbers 'žvyras').[2].

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. McFadden, L.D., Wells, S.G. and Jercinovich, M.J. 1987. Influences of eolian and pedogenic processes on the origin and evolution of desert pavements. Geology 15(6):504-508.
  2. East, J.J. 1889. On the geological structures and physical features of Central Australia. Transactions and Proceedings and Report of the Royal Society of South Australia 12:31-53.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Al-Qudah, K.A. 2003. The influence of long-term landscape stability on flood hydrology and geomorphic evolution of valley floor in the northeastern Badin of Jordan. Doctoral thesis, University of Nevada, Reno, 208 pp.
  • Anderson, K.C. 1999. Processes of vesicular horizon development and desert pavement formation on basalt flows of the Cima Volcanic Field and alluvial fans of the Avawatz Mountains Piedmont, Mojave Desert, California. Doctoral thesis, University of California, Riverside, 191 pp.
  • Bach, Andy. (Lecturer) 2008. (Class Notes). The Soil Environment. Western Washington University.
  • Goudie, A.S. 2008. The history and nature of wind erosion in deserts. Annual Review of Earth and Planetary Sciences 36:97-119.
  • Grotzinger, et al. 2007. Understanding Earth, fifth edition. Freeman and Company. NY, NY. 458–460
  • Haff, P.K. and Werner, B.T. 1996. Dynamical processes on desert pavements and the healing of surficial disturbance. Quaternary Research 45(1):38-46.
  • Meadows, D.G., Young, M.H. and McDonald, E.V. 2006. Estimating the fine soil fraction of desert pavements using ground penetrating radar. Vadose Zone Journal 5(2):720-730.
  • Qu Jianjun, Huang Ning, Dong Guangrong and Zhang Weimin. 2001. The role and significance of the Gobi desert pavement in controlling sand movement on the cliff top near the Dunhuang Magao Grottoes. Journal of Arid Environments 48(3):357-371.
  • Rieman, H.M. 1979. Deflation armor (desert pavement). The Lapidary Journal 33(7):1648-1650.
  • Williams, S.H. and Zimbelman, J.R. 1994. Desert pavement evolution: An example of the role of sheetflood. The Journal of Geology 102(2):243-248.