Dmitrijus Ustinovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Dmitrijus Ustinovas
rus. Дми́трий Фёдорович Усти́нов
1988 CPA 6001.jpg
TSRS pašto ženklas D. Ustinovui atminti, 1988, Šablonas:ЦФА/Скотт
Gimė: 1908 m. spalio 30 d.
Samaroje, Rusija
Mirė: 1984 m. gruodžio 20 d. (76 metai)
Maskvoje
Veikla: tarybinis politinis ir karinis veikėjas, 19761984 m.- TSRS gynybos ministras. Tarybų Sąjungos maršalas

Dmitrijus Ustinovas (rus. Дми́трий Фёдорович Усти́нов; 1908 m. spalio 30 d. Samaroje, Rusija – 1984 m. gruodžio 20 d. Maskvoje) – tarybinis politinis ir karinis veikėjas, 19761984 m.- TSRS gynybos ministras. Tarybų Sąjungos maršalas.

Išsilavinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Profesinė mokykla;
  • Leningrado karinis – mechanikos institutas (1934);
  • Maskvos N. Baumano vardo aukštoji technikos mokykla.

Kariniai laipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1922–1923 – savanoris Raudonojoje armijoje;
  • 1923–1929 – šaltkalvis Balachino popieriaus kombinate, vėliau – Ivanove;
  • 1934 m. – Jūrų artilerijos MTI inžinierius, eksploatacijos ir bandymų biuro vadovas;
  • 1937 m. – gamyklos „Bolševik“ inžinierius – konstruktorius, vyr. konstruktoriaus pavaduotojas, gamyklos direktorius;
  • 1941–1953 – TSRS Ginkluotės liaudies komisaras, vėliau – ministras;
  • 1953–1957 – TSRS gynybinės pramonės ministras;
  • 1957–1963 – TSRS Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1963–1965 m.- I-asis pirmininko pavaduotojas, TSRS Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos pirmininkas;
  • 1965–1976 – TSKP CK sekretorius;
  • 1976–1984 – TSRS Gynybos ministras.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

D. Ustinovas priklausė neoficialiam, „mažajam Politbiurui“, į kurį įėjo ypač įtakingi tuometinės TSRS vadovybės nariai: Leonidas Brežnevas, vyriausias ideologas ir antrasis žmogus partijoje ir valstybėje Michailas Suslovas, KGB pirmininkas Jurijus Andropovas, Užsienio reikalų ministras Andrejus Gromyka. Šiame žmonių rate buvo priiminėjami svarbiausi sprendimai, kuriuos vėliau formaliai patvirtindavo savo balsavimu visas Politbiuras. Taip atsitiko ir apsisprendžiant įvesti TSRS kariuomenę į Afganistaną.

Kitaip, nei dauguma tuometinių TSRS vadovų, buvo ypač energingas ir darbingas (nors miegodavo tik po 4 -4.5 val.), imlus naujovėms, labai greit spręsdavo valdymo klausimus.

Mirė nuo staigaus plaučių uždegimo, persišaldęs naujos karinės technikos demonstravimo metu. Palaidotas prie Kremliaus sienos Maskvoje.

Postas
Prieš tai:
Andrejus Grečka
TSRS gynybos ministras
Red Army flag.svg

1976 - 1984 m.
Po to:
Sergejus Sokolovas