Diskantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Soprano, o kartu ir diskanto diapazonas

Diskantas [↗ dis… + lot. cantus 'giesmė'] – balso tipas, pats aukščiausias vaikiškas (berniukų) balsas, analogiškas moteriškam sopranui (dėl to kitaip dar vadinamas Boy soprano).

Bendri bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Diskantas – aukštas šviesaus, skaidraus tembro vaikiškas berniuko balsas, gerai skambantis aukštajame ir viduriniajame registruose. Jo diapazonas – nuo c1 iki g2 (a2). Pasitaiko ir tokių, kurie viršija įprastą praktinį diapazoną, ypač aukštyn iki c3 oktavos. Būna iki balso mutacijos. Kartais užsienio terminuose sutinkamas pavadiniams "treble".

Žymiausi diskantai[taisyti | redaguoti kodą]

Vieni žymiausių Lietuvos diskantų – operos solistai Julles Molard, Juozas Jurgaitis.

1994 m. su pop daina „Mamai“ pagarsėjo diskantas Dima Šavrovas. Operiniais diskantais buvo: Ilja Aksionovas, Nojus Bartaška, Gabrielius Visockas, Rimantas Žaldokas. Šiuo metu garsūs operos solistai – bosas Vladimiras Prudnikovas, tenoras Edmundas Seilius taip pat vaikystėje buvo diskantais.

Vienu žymiausių pasaulio diskantų laikomas italas Robertino Loreti, pagarsėjęs XX am. 7–ajame dešimtmetyje. Michael Jackson savo ankstyvuosiuose įrašuose taip pat dainavo diskantu.

Niuansai[taisyti | redaguoti kodą]

Įprastai po balso mutacijos berniuko balsas pažemėja viena oktava. Baroko laikotarpiu – XVII–XVIII am. – aukštų balsų dainininkai operoje buvo ypač vertinami, todėl, kad berniuko balsas išlaikytų tokį patį platų diskanto balso diapazoną, juos kastruodavo. 1870 m. uždraudus kastraciją vardan meno, [1] operose šias roles perėmė sopranai, mecosopranai, kontraltai arba kontratenorai. Kontratenorai – labai reto balso tipo dainininkai, sugebėję įvaldyti falcetą, t. y. aukščiausias kontralto, o kartais net ir mecosoprano diapazono natas.

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]