Direktorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Direktorija – Prancūzijos Respublikos vykdomosios valdžios aukščiausioji institucija laikotarpiu nuo 1795 m. spalio 26 d. iki 1799 m. lapkričio 9 d. Direktorijos valdymas buvo įvestas po to, kai 1795 m. rugpjūčio 17 d. plebiscitu buvo priimta ir nuo 1795 m. rugsėjo 26 d. įsigaliojo naujoji Prancūzijos Konstitucija. Pagal Konstituciją taip pat buvo įteisintas pirmasis Prancūzijos istorijoje dviejų rūmų parlamentas. Parlametą rinkti galėjo turto ir sėslumo cenzais apriboti vyrai. Parlamentą sudarė 500 atstovų Taryba (le Conseil des Cinq-Cents – 500 taryba) ir 250 seniūnų taryba (le Conseil des Anciens – Seniūnų taryba). Kasmet buvo perrenkama trečdalis abiejų tarybų atstovų. Įstatymų leidybą vykdė 500 Taryba, kurie įsigaliodavo pritarus Seniūnų tarybai.

Vykdomoji valdžia atiteko 5 „direktoriams“, kuriuos kasmet išrinkdavo Seniūnų taryba iš 500 tarybos pasiūlytų kandidatų sąrašo. Kiekvienais metais vienas Direktorijos narys burtų keliu buvo keičiamas kitu.

Direktorijos veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi naujoji 1795 m. priimta Konstitucija nenumatė, kaip reikia spręsti vykdomosios ir įstatymų leidybos valdžios konfliktus, todėl Direktorija jai nepalankius tarybų sprendimus, taip pat 1797 m. rinkimų rezultatus, malšino pasitelkdama kariuomenę. Direktorijos valdymui aktyviai priešinosi opozicija, net renkdama (1796) m. sąmokslus. Direktorijos valdymo metu vyko daug bruzdėjimų. Direktorijos valdymo metu Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama Napoleono pasiekė pergalių Egipte. Pergalės labai padidino Napoleono populiarumą. Direktorijos sprendimu, 1799 m. rugpjūčio 23 d. Napoleonas paliko Egiptą ir išvyko į Prancūziją. Direktorija bijojo, kad Antrosios koalicijos pajėgos įsiverš į Prancūziją. Napoleonui grįžus, vienas Direktorių – Sieyes – jam pasiūlė įvykdyti perversmą ir pakeisti konstituciją. Sieyes tikėjosi tokiu būdu užsitikrinti valdžią. 1799 m. lapkričio 9 d. prasidėjo perversmas, kurio metu per dvi dienas kariams, vadovaujamiems Napoleono, pavyko perimti valdžią. Napoleonas paskelbė naują 1799 m. konstituciją, kurioje buvo numatytas Konsulato, susidedančio iš trijų konsulų, valdymas. Napoleonas užsitikrino savo, kaip Pirmojo Konsulo, išrinkimą.[1]

Direktorijos nariai[taisyti | redaguoti kodą]

Direktorijos narys Narystės pradžia Narystės pabaiga
Paul Barras Paul Barras directeur.jpg 1795 lapkričio 2 1799 lapkričio 10
Louis Marie de La Révellière-Lépeaux Louis-Marie de Larévellière-Lépaux Directeur.jpg 1795 lapkričio 2 1799 birželio 18
Étienne-François Letourneur Charles-Louis François Letourneur--Jean-Baptiste-François Désoria IMG 2312.JPG 1795 lapkričio 2 1797 gegužės 26
Jean-François Rewbell Rewbell1.jpg 1795 lapkričio 2 1799 gegužės 19
Lazare Carnot Lazare carnot.jpg 1795 lapkričio 14 1797 rugsėjo 5
François Barthélemy Francois Barthelemy.gif 1797 gegužės 26 1797 rugsėjo 5
Philippe-Antoine Merlin Merlin de Douai.png 1797 rugsėjo 8 1799 birželio 18
François de Neufchâteau Neufchateau, François de.jpg 1797 rugsėjo 9 1798 gegužės 19
Jean Baptiste Treilhard Jean-Baptiste Treilhard.jpg 1798 gegužės 20 1799 birželio 17
Emmanuel-Joseph Sieyès Emmanuel Joseph Sieyès - crop.jpg 1799 gegužės 20 1799 lapkričio 10
Louis-Jérôme Gohier Louis Gohier.jpg 1799 birželio 17 1799 lapkričio 10
Pierre Roger Ducos Pierre-Roger Ducos.jpg 1799 birželio 19 1799 lapkričio 10
Jean-François-Auguste Moulin 1799 birželio 20 1799 lapkričio 10

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Direktorie (Direktorija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 800 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Direktorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka