Demono branduolys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Demono branduolys (angl. Demon core) buvo 6,2 kg masės plutonio rutulys, naudotas branduoliniam ginklui sukurti reikalinguose tyrimuose. Šių tyrimų metu rutulio masė dukart (1945 ir 1946 m.) buvo trumpam pasiekusi kritinę. Sprogimo nebuvo, tačiau didelė radiacijos dozė bandymą atliekančiam mokslininkui abu kartus buvo mirtina. Rutulys vėliau buvo panaudotas bandomajai bombai pagaminti[1].

Pirmasis incidentas[taisyti | redaguoti kodą]

1945 m. incidento atkūrimas. Plutonio sfera apsupama neutronus atspindinčio tungsteno karbido blokais.

1945 m. rugpjūčio 21 d. fizikas Harry Daghlian tyrė kaip kritinė masė įtakojama plutonio branduolį supančių medžiagų, kurios atspindi ir grąžina atgal iš jo išlėkusius neutronus. Jis aplink sferą krovė neutronus atspindinčio volframo karbido blokus, su kiekvienu bloko padėjimu artėdamas prie kritinės masės. Dėdamas eilinį blokelį, mokslininkas atsitiktinai numetė jį ant paties rutulio. Iškart buvo pasiekta kritinė masė, prasidėjo grandininė reakcija. Nors tyrinėtojas žaibiškai pašalino nukritusį blokelį, per sekundės dalis gautos radiacijos pakako, jog po 25 dienų jis mirtų nuo spindulinės ligos. Kartu laboratorijoje buvęs inžinierius Robert J. Hemmerly mirė nuo vėžio po 33 metų.

Antrasis incidentas[taisyti | redaguoti kodą]

1946 m. incidento atkūrimas. Demono branduolys yra berilio pusrutulio viduje (nematomas). Berilio pusrutulio kraštas atkeliamas atsuktuvu.

1946 m. gegužės 21 d. fizikas Louis Slotin su keletu kolegų toliau tyrinėjo neutronų atspindžio galimybes kritinei masei sumažinti. Jie apsupo plutonio sferą dviem berilio (irgi geras neutronų reflektorius) pusrutuliais, pamažu artindami juos vieną prie kito ir tuo pat metu matuodami vykstančios reakcijos greitį[2]. Visiškai suglaudus pusrutulius, paskutinis mažas tarpelis buvo palaikomas ir pamažu uždaromas į šį tarpą įkištu atsuktuvu. Netikėtai berilio gaubtas nuslydo nuo atsuktuvo, uždarydamas likusį tarpelį. Dabar jau uždarai berilio sferai atspindint pakankamai neutronų, vėl buvo pasiekta kritinė masė. Plykstelėjo mėlyna šviesa, pasklido karščio banga. Nors bandymą atliekantis mokslininkas nedelsiant vėl atskyrė pusrutulius, po devynių dienų jis mirė nuo spindulinės ligos. Arčiausiai buvęs kitas mokslininkas, Alvin C. Graves, po to ilgai sirgo, kol po 20 metų taip pat mirė nuo radiacijos sukelto širdies priepuolio. Rimtai sirgo ir anksčiau laiko mirė dar du bandyme dalyvavę mokslininkai.[3][4][5].

Žymus fizikas Enrico Fermi buvo nekart perspėjęs Slotin jog tokie bandymai anksčiau ar vėliau gerai nesibaigs[6].

demono branduolio pagamintos bombos sprogimas buvo šiek tiek galingesnis nei kitų panašių rutulių su kuriais tokiu incidentų nebuvo.

Iš demono branduolio pagamintos 23-kilotonų bombos sprogimas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Miller, Richard L (1991). Under the Cloud: The Decades of Nuclear Testing. The Woodlands, Texas: Two Sixty Press, 69, 77. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0029216206“..
  2. A Review of Crticality Accidents, Sept 26, 1967, LANL
  3. Trinity Atomic Website, retrieved February 2009
  4. Alsop, Stewart, Robert E. Lapp. "The Strange Death of Louis Slotin", March 6, 1954, pp. 25ff.
  5. Clifford T. Honicker (1989-11-19). "AMERICA'S RADIATION VICTIMS: The Hidden Files." The New York Times Magazine. Nuoroda tikrinta 2011-04-23.
  6. Welsome, Eileen (1999). The Plutonium Files. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 978-0385314022“..