Degalų bakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Automobilio Škoda Fabia degalų bako įpylimo anga su dangteliu

Degalų bakas (rus. топливный бак; angl. fuel tank) – transporto mašinos (motociklo, automobilio, traktoriaus, orlaivio, katerio ir pan.) rezervuaras degalams (benzinas, dyzelinas, aviacinis žibalas) laikyti. Konstrukcija ir tvirtinimas priklauso nuo transporto mašinos rūšies. Degalų lygis stebimas bako viduje įtaisytu degalų lygio matuokliu, kurio duomenys rodomi prietaisų skydelyje. Į maitinimo sistemą degalai tiekiami vamzdeliais. Degalų bakas būna minkštasis (neprotektoruotas ir protektoruotas – pagamintas iš kelių sluoksnių gumos degalų nuotėkiui išvengti baką pramušus kulkomis arba nedidelėmis skeveldromis) ir standusis (sudaro sandariųjų sekcijų konstrukcija). Orlaiviuose naudojami ir pakabinamieji degalų bakai.

Degalų baką sudaro hermetinis korpusas su įpylimo anga su dangteliu. Taip pat korpusas paprastai turi angą degalų lygio matuoklio (ar degalų slėgio) davikliams prijungti ir degalų išpylimo sklendę.

Bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Tipiniai degalų bakai atlieka šias funkcijas:

  • Juose turi tilpti pakankamas degalų kiekis, jie turi neleisti degalams ištekėti ir garuoti į aplinką.
  • Būti patogūs pripildyti, pripildant jie turi būti apsaugoti nuo kibirkščių.
  • Turi būti pritaikyti degalų kiekiui bake nustatyti. Tam bakai paprastai turi esamo degalų kiekio jutiklius ar vamzdynais ištekėjusio kiekio jutiklius.
  • Turi turėti vožtuvą, kuris leidžia pašalinti garų perteklių, jei jis viduje jis viršija saugią ribą.
  • Užtikrina reikiamą degalų srautą iš bako į variklį. Tam naudojamas degalų siurblys.

Bakai iš didelio tankio polietileno yra visiškai geri jei bakas naudojamas trumpai. Per ilgą laiką tokie bakai gali tapti netinkamais, nes per ilgą laiką degalai (dyzelinas, benzinas) prasiskverbia į polietileną. Taip paveikto bako korpusas gali imti skilti, paveiktas viduje teliūškuojančių degalų. Pro plyšius besisunkiantys ar garuojantys degalai gali sukelti gaisrą ar sprogimą.
Tačiau nežiūrint to plastikiniai bakai gali būti naudojami, ypač jei degalai juos laikomi trumpai.

Degalų bakai aviacijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Papildomi bombonešių B-25 degalų bakai, įtaisomi bombų skyriuje, padidinantys lėktuvų pervarymo nuotolį (1944 m.).

Į turboreaktyvinių ir turbosraigtinių lėktuvų ir sraigtasparnių degalų bakus paprastai pilamas aviacinis žibalas, o į sraigtinių lėktuvų bakus - daugiaoktanis benzinas.

Šiuolaikiniuose orlaiviuose plačiai naudojami kesoniniai bakai (hermetinės ertmės lėktuvų sparnuose, kiliuose, stabilizatoriuje) ir minkšti guminiai bakai. Kartais kaip bakai naudojami bakai skyriai, kurie yra atraminiai elementai, skyriai įrangai ir kartu degalų bakai. Naikintuvų sparnų kesoniniai bakai dažnai būna užpildyti akyta mase, kuri lėktuvui manevruojant neleidžia degalams teliūskuoti ir keisti masės centrą.

Didelio karinio lėktuvo degalų sistema paprastai sudaro bakų grupė, kuriuose yra vidiniai degalų siurbliai. Visus bakus tarpusavyje jungia vamzdynų sistema su elektrinėmis sklendėmis, kurios valdo, iš kurių bakų pirmiausia naudojami degalai. Kadangi lėktuvams labai svarbus centravimas, tad degalai iš bakų imami tam tikra tvarka, kad centravimas nesutriktų. Paprastai viso skrydžio metu degalus tiekia iš pagrindinių bakų, o į šiuos degalais papildo iš likusių bakų tokiu būdu, kad centravimas nesikeistų.

Degalų bakai pripildomų degalų centralizuotai irgi pagal užduotą programą. Degalai į bakus pumpuojami su slėgiu iš aerodrominio benzinvežio degalinės arba iš stacionarios centralizuotos degalų pylimo sistemos or pylimo angą ir paskirstomi po lėktuvą tokia tvarka, kad centruotė nesikeistų. Tam lėktuve įrengiamos įvairios elektroninės degalų pylimo, matavimo ir centravimo sistemos. Be centralizuoto pildymo angos kiekvienas bakas turi viršutinę pildymo angą, pro kur degalus galima tiesiogiai pilti į baką.

Visi lėktuvų bakai turi degalų išleidimo angas. Kiekvieną kartą užpildžius bakus iš kiekvieno bako būtinai nuleidžiamas nedidelis kiekis degalų, esąs pačioje apatinėje bako dalyje, kad būtų galima patikrinti, ar ten nėra vandens ir mechaninių priemaišų (kurių ten neturi būti).

Kariniai lėktuvai (ir kai kurie civiliniai) turi sistemą, kuri išnaudojant degalus bakų tuštumas užpildo neutraliomis dujomis (azotu ar anglies dioksidu). Tai apsaugo orlaivį nuo sprogimo ar gaisro, jei pažeidžiami degalų bakai. Antrojo pasaulinio karo metais sraigtiniuose kariniuose lėktuvuose bakus užpildydavo ataušintomis išmetamosiomis dujomis, kurias paimdavo iš variklio išmetamojo kolektoriaus.

Lėktuvų skrydžio nuotolis padidinamas naudojant pakabinamuosius degalų bakus, kurie vėliau, sunaudojus juose buvusius degalus, numetami. Pakabinamieji bakai būna aptakios formos, tvirtinami ant išorinių pakabų. Kartais pervarant orlaivius naudojami papildomi bakai, kurie įtaisomi krovinių skyriuje vietoj lėktuvų raketų ir bombų.

Avariniam degalų išpylimui iš bakų skrendant lėktuve yra speciali įranga. Degalus dažniausiai išpila tam, kad palengvintų lėktuvą šiam leidžiantis. Paprastai maksimali leidžiama tūpimo masė dėl korpuso patvarumo gerokai mažesnė už maksimalią leistą pakilimo masę.


Commons-logo.svg Vikiteka: Degalų bakas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka